Svarbu pradėti

Generalinė tvarka gyvenime. Ją naudinga atlikti nors kartą per pusmetį.

Ir dažniausiai žmonės to nedaro, net kai akivaizdu, kad labai reikia. Sustabdo baimė: taip daug visko, aš nepasiruošęs, aš neįveiksiu…

Ką tokiu atveju daryti? Pradėti nuo mažiausios ir lengviausios srities. 

Tai panašu į virtuvės tvarkymą – daugybė stalčių, spintelių, daug indų ir kažkokių daiktų-daiktelių… Ir aš suprantu, kad viską reikia išimti, išplauti, išvalyti, o kažką ir išmesti.

Darbo apimtis didžiulė, todėl aš ilgai nesiryžtu pradėti. O paskui pradedu tvarkyti vieną lentyną virš stalo. Švaru, gražu… Ir įkvėpimas ateina sutvarkyti rytoj iš pat ryto dar vieną lentyną. Arba spintelę. Ir taip palaipsniui, be streso, per kelias dienas, aš sutvarkau visą virtuvę.

Lygiai taip pat galima daug ką sutvarkyti gyvenime – pirmiausiai reikia padaryti pirmą žingsnį. Tai, kas pagal jėgas. Pavyzdžiui, gerai savijautai ir nuotaikai – kas dieną padaryti po kelis pritūpimus, pradėti pildyti dėkingumo dienoraštį, dažniau apkabinti artimuosius… 

Svarbu pradėti procesą, ir viskas pajudės. Jau po pirmojo žingsnio taps aišku, ką ir kaip toliau daryti.

Taip, žinoma, geriau nuolat palaikyti tvarką ir savyje, ir aplink save. Tačiau kaip besistengtum, vis vien periodiškai reikalinga generalinė tvarka. Ypač tuomet, kai ateina laikas pradėti naują gyvenimo etapą.

Ir nereikia bijoti darbo apimties. Tiesiog pradėk nuo mažiausios ir lengviausios srities. O tada – viskas pajudės. Ir viskas tau gausis.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Ji visada paprasta

Apskritai, nušvitimas – tai neįtikėtinai paprasta.

Tiesiog nustoji žiūrėti į pasaulį per koncepcijų prizmę ir pradedi matyti ne tai, kaip “turi būti“ ir kaip tave išmokė – o tai, kaip yra iš tiesų.

Yra toks posakis: “būkite kaip vaikai“. O kodėl – kaip vaikai?

O todėl, kad vaikai dar nieko nežino apie koncepcijas. Jie nežino, kaip viskas “turi būti“ – jie mato pasaulį tokį, koks jis yra.

Žinoma, tokiu atveju subyra daugybė dalykų, kuriuos jau įpratome skaityti savaime suprantamais, tačiau atgimsta peržengiantis visus apribojimus ir koncepcijas Tiesos Grožis – be rausvų, žydrų ar kitokių spalvotų akinių.

Tiesiog – Grožis.

Gal net truputį apmaudu, kad viskas taip paprasta…

Taip, viskas labai paprasta. Ir tai nuostabu!..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Saugok save

Saugok save. Nuo svetimo blogio, kad jis netaptų tavuoju. Nuo vertinimų, kurie nuodija, o ne padeda pažvelgti plačiau. Ir nuo vertintojų, kurie galvoja, kad jie visada teisūs.

Saugok save. Palaikyk savo vidiniuose namuose švarą. Nekaupk šlamšto, valyk dulkes, laistyk gėles. Neleisk užeiti į tavo namus nepasibeldus ir purvinais batais. Ir nepalik atvirų durų tiems, kas pro jas neužeis.

Saugok save. Savo jautrumą, nuoširdumą ir drąsą būti unikaliu. Nepradink už svetimų nugarų. Negesink šviesos savyje, net jei kažkam ji nereikalinga.

Saugok save – kartais tai vienintelis dalykas, kuris belieka, kad galėtum perplaukti upę ir išlipti kitame krante.

Padėka autorei! Pagal O. Majer esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Sąžiningumas su savimi

Sąžiningumas su savimi – pagrindas viskam gyvenime. 

Kai tu nuoširdžiai, be iliuzijų pripažįsti savo mintis, jausmus, įsitikinimus. Priimi situaciją, kurioje dabar esi. Tu nesislepi nuo savęs, o sprendi tai, ką dabar reikia išspręsti, prisiimdamas atsakomybę už savo gyvenimą ir už tai, kas vyksta su tavimi.

Būtent nuo sąžiningumo prasideda kiekvienos situacijos prasmės suvokimas, todėl tu matai sprendimų variantus. Ir ką besakytų kiti, bet kai esi sąžiningas su savimi, tu visada žinai, kokia iš tiesų tavo padėtis. Asmeniškai tavo. 

Tu gali išklausyti kitokias nuomones, bet pasitiki savimi. Ir nepradedi kovoti už savo tiesą, nes tu ir taip ją žinai. Todėl neturi poreikio kažką įrodinėti. Jei esi sąžiningas su savimi – tu ramus ir sąmoningas.

Sąžiningumas su savimi padeda atrasti mėgiamą veiklą ir per ją išreikšti save pasauliui. Išreikšti pačiu geriausiu būdu.

Sąžiningumas su savimi susietas su empatija, todėl padeda kurti palankiausius santykius su žmonėmis, sutikti mylimą žmogų ir sukurti laimingą šeimą.

Sąžiningumas – tai ryšys su siela, dvasia, aukštesniuoju “Aš“. 

Tai harmonijos ir pilnatvės kelias. Trumpiausias maršrutas į save tikrąjį.

 Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerovės mums visiems 🙂 !

Ten, kur manęs laukia

Kai prasideda stipri pūga, už lango ar mano širdyje, pats geriausias iš man žinomų būdų nepasiklysti – eiti ten, kur manęs laukia.

Į namus, kur lange uždega šviesą mylimas žmogus… Į butą, kur ant palangės tupi mano katinas…

Į ateitį – kur aš jau truputį kitoks, šią pūgą pergyvenęs, šildausi pavasarinės saulės spinduliuose, kuriu ateities planus ir laukiu, kada aš, iš dabarties, pas ją ateisiu… Ir aš einu.

Aš jau kelyje.

Aš aplenksiu pūgą.

Padėka autorei! Pagal Al Sneg miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Būties sodas žydi tyloje

Galima priprasti prie triukšmo, bet negalima priprasti juo mėgautis. Jis neturi savyje nieko dvasingo; jame nėra jokio “trečiojo“ dvasinio išmatavimo.

Jis “kalba“, neturėdamas ką pasakyti… Todėl visoks iškreiptas menas, visokios kvailos kalbos, bet kuri tuščia knyga – triukšmas.

Šis triukšmas atsiranda iš dvasinės tuštybės ir tarpsta dvasinėje tuštybėje. Jis išvilioja žmogų iš jo dvasinės buveinės, iš jo sąmoningos būsenos, ištraukia jį iš ten ir dirgina, supančioja taip, kad jis jau pradeda gyventi ne dvasiniu, o išskirtinai išoriniu gyvenimu.

Kalbant šiuolaikinės psichologijos kalba, jis įskiepija žmogui “ekstravertinę nuostatą“ ir nieko nesiūlo mainais. Maždaug taip: “Sveikas, žmogau!.. Paklausyk! Palauk!. Palauk… Bendrai, aš neturiu ką tau pasakyti!..“

Ir vėl… Ir vėl… Ir vargšas žmogus yra nuolat puolamas ir net negali pasipriešinti puolančiam: “Jei neturi ką pasakyti man, tuomet palik mane ramybėje!“ Ir kuo daugiau žmogus veikiamas triukšmu, tuo įprastesnis jam pasidaro dėmesys išskirtinai jį supančiai išorei. Jis pilnai atsiduoda išorei…

Būtent triukšmo dėka išorė tampa reikšminga. Ji apkurtina ir įtraukia žmogų. Žmogus tampa materialistu: nes materialistas yra būtent tas, kas fokusuojasi į išorinę materiją ir skaito ją vienintele realybe.

Galima sakyti, kad triukšmas “apakina“ žmogaus ausis, jo klausą, jo sąmonę; žmogus tampa dvasiškai “neprigirdintis“ ir galiausiai -“kurčias“.

Triukšmas užslopina viską: išorėje – pasaulio balsą, ryšį su gamta, įkvėpimą nuo kosminės didybės. Viduje – žodžio ar melodijos užgimimą, dvasinę palaimą, kūrybą, proto ramybę ir tylų Kūrėjo balsą žmoguje.

Todėl kad iš tiesų ten, kur nėra tylos, ten nėra ir ramybės; kur šaukia menkybė, ten nutyla Amžinybė; kur šurmuliuoja velnias, ten neišgirsi angelų dainos.

Todėl kad Kūrėjo sodas žydi tyloje.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

O koks tu esi?

Žmonės dažnai sako: “Aš laisvas daryti tai, ką noriu, ir tegul kiti mane priima tokį, koks aš esu!“

Ir štai toks žmogus pradeda “veikti“: lipa per galvas, deda kojas ant stalo, šalina iš savo kelio visus, kas jam trukdo, ir net nesusimąsto, kiek piktybiškumo ir pažeidimų jo veiksmuose.

Atvirkščiai, jis net labai didžiuojasi savimi… Jis taip supranta laisvę. Tačiau net neįtaria, kad vieną dieną jis bus įvarytas į kampą, nes nei vienas veiksmas nelieka be pasekmių.

Ir bus nustebęs: “Kaip įvarytas? Kodėl aš būsiu įvarytas į kampą?“

Ogi todėl, kad sąmoningai ar ne, prisidengdamas savo laisvės išraiška, toks žmogus nuolat pažeidžia visus įmanomus bendražmogiškus harmoningos sąveikos dėsnius, o taip pat, kas yra dar rimčiau – Kūrėjo ir Kūrinijos dėsnius.

Na, juk negalima siūlyti žmonėms nuodų ir tikėtis arba reikalauti iš jų dėkingumo ir meilės tik todėl, kad “tu toks esi“…

Tokiu elgesiu žmogus labai sudarko savo pasaulėžiūrą, savo mąstymą, savo sielą ir savo organizmą. Ir todėl vieną dieną vietoje to, kad džiaugtųsi savo įsivaizduojama laisve, jis bus įvarytas į kampą.

Žmonės dažnai pasirenka šį klaidingą ir pavojingą kelią, kad įrodytų kitiems, kokie jie stiprūs, nepriklausomi ir laisvi. Tačiau jie nežino, kad anksčiau ar vėliau, bet už vykdomus pažeidimus jiems teks atsakyti, o besikaupianti atsakomybės našta vis labiau slėgs ir sekins.

Todėl… prieš pareikšdami “Nes aš toks esu!“, užduokite sau klausimą: “O koks aš esu?“…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !