Man internetas įdomus ne tik kaip informacijos šaltinis, bet ir kaip puiki komunikavimo priemonė. Vargu, ar realiame gyvenime sutiksime tokią gausybę ir įvairovę žmonių ir nuomonių. Tai labai įdomu. Liūdina tik tai, kad žmonės kitoje monitoriaus pusėje, prisidengę slaptavardžiais, skleidžia tiek pykčio… Dažnai pamirštama ir tema, o pereinama į asmeniškumus ir įžeidinėjimus.
Kodėl pereiname į ginčus, kraštutinumus? Asmeninės ambicijos ir noras tarti neginčijamą paskutinį žodį taip užvaldo, kad diskusijos virsta tikru kovos lauku.. Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jų asmeninės nuostatos – vienintelis teisingas standartas, todėl kitokios nuomonės juos tiesiog siutina. Kartais taip susipriešinama, kad tai sunku ne tik diskusija, bet ir ginču pavadinti.
Taikus nuomonių išsakymas – nors retenybė, bet pasitaiko ir labai įdomu tai skaityti. Beje, pastebėjau, kad taikių ir konstruktyvių diskusijų daugėja. Manau, kad daug kas priklauso ir nuo temos, ir nuo autoriaus temos pateikimo būdo. Dažnai jau antraštė provokuoja ginčams..
Gal Lietuva – mažas kraštas, mažai “taikių” tinklapių, dauguma ieško vienadienių sensacijų ir šou.. Didesnių šalių tinklapiuose nekorektiškų komentarų mačiau mažiau. O gal mūsų jaunimas aktyviau dalyvauja komentuodami – jie emocingesni, o „rimti“ žmonės tiesiog neužsiima „niekais“?
Bet tai ne tik interneto yda. Realiame gyvenime žmonės taip pat sunkiai priima kitokią nuomonę. Manau, kad tai priklauso ir nuo vidinių žmogaus savybių – nuo jo subrendimo ir pilnavertiškumo jausmo. Sunku taip pat tikėtis ramaus pokalbio, jei žmoguje daug įtampos ar pykčio.
O gal tai normalu – draugiški tik bendraminčiai? 
Kaip jūs manote?
Marius M 
Jomajo
14