ruvi

Na va, pašvietė saulutė ir visus rimtumus išsklaidė .. Vėl bunda lūkesčiai, tikėjimas gražiais dalykais.. Kaip gera gyventi ! Ir pasvarstyti norisi apie tokį šalutinį (?) pavasario poveikį: meilę, įsimylėjimus, susižavėjimus, netikėtas (ar lauktas) simpatijas, hormonines audras, žodžiu, apie pagyvėjimą tokį.. Ir už lango pagyvėjimas: čirškimas, čiulbėjimas, kniaukimas, tirpimas, kapsėjimas..  Nuostabu

Visi, turbūt, ieškome atsakymo: o kas gi tai yra – meilė.. O jau prirašyta, priraizgyta, prianalizuota apie tai – kalnai.. Kad tai tėra biocheminis procesas, savotiškas išprotėjimas, veikiamas hormonų, kuris trunka nuo pusės metų iki trijų metų.. (matyt, iš čia ir gimė posakis, kad meilė tęsiasi tris metus).

Kiti teigia, kad tai aistra, susižavėjimas, kuri praeina.. Treti – kad tai tik poreikis būti su kažkuo, poreikis būti reikalingu..  Dar kiti teigia, kad tai priklausomybė.. arba įprotis.. arba tik gryna fiziologija.. Ir visiškai priešingi teiginiai: meilė – aukščiausias visatos kūrybinis aspektas, vienijanti jėga, iš kurios viskas ir gimsta..

Visaip svarsčiau savo ieškojimuose ir supratau: kiekvienas suteikiame meilei savo prasmę. Tokie, kokie mes esame, tokią prasmę kiekvienas ir suteikiame meilės supratimui. Ir tai gali keistis, augti kartu su mumis, kol iš tiesų išauga į kažkokį aukštesnį suvokimą.. arba neišauga. Jei žmogus yra valdomas kūniško proto arba instinktų, aišku, jam meilė bus aistra, malonumas, potraukis, ir mylės jis tą, kuris tą potraukį žadins ir suteiks malonumą.

Jei žmogus emocionalus, jausmingas, tai jis norės dramos jausmuose, kančios.. Jei jaučiasi vienišas, jaus būtinybę nuolat būti su savo mylimuoju ir mylės tą, kuris bus nuolat su juo. Jei tai egoistas, tai “savinsis” partnerį. Jei brandus jausmuose, meilę supras kaip partnerystę, augimą kartu. Visa tai yra meilės formos. Netobulos meilės formos yra pažeidžiamos, dėl to ir kenčiam.

Tai va, gyvenimas – ne tik prasmės ieškojimas, bet ir meilės suvokimo plėtimas ir brandinimas. Iš to seka, kad nesvarbu, geri ar blogi mums atrodo mūsų dabartiniai santykiai su žmogumi, su kuriuo esame dabar – jis yra “tinkamas”, nes jis šiuo metu yra mūsų vidaus atspindys.

Negalime priimti meilės daugiau, nei esame pasiryžę priimti ir negalime duoti jos daugiau, nei turime. Ir negalime rasti meilės, jei jaučiamės jos neverti..

Ai, bet vėl jau aš filosofuoju: tokia jau mano prigimtis .. Pratęsiu savo mintijimus, kai apsiniauks .. O dabar – mylėkime.. taip, kaip mokame, kaip suprantame.. visa širdimi ..