ruvi

Parašyti apie tai paskatino penktadienis, 13 diena. Tą dieną iš pat ryto paskambino draugė – “na, nors į darbą neik, tokia baisi diena..” “Tai ir neik”- bandžiau juokauti. “Reikia, bet baisu – laikraščiai, radijas tik ir kalba apie tai” – ne juokais susirūpino draugė.

O aš pagalvojau – na, kaip galima rimtai į tokius dalykus žiūrėti? Ir kodėl spauda taip išpučia tokius niekus iki problemos dydžių? Kam to reikia?

Na, žvilgtelėjau į spaudą – išties, pasiskaičius, geriau nelįsti tą nelemtą penktadienį iš namų.. Nes ką gali žinoti: net vienos garsios klinikos gydytojai tą dieną neoperuoja, verslininkai sandėrių nesudaro, stengiasi niekur nevažiuoti, neskristi, neiti.. žodžiu, visi draugiškai apmirę laukia nelaimių.

Nes penktadienis gi, trylikta diena.. Kodėl? Todėl, kad taip visi nori tikėti. Niekaip negalėjau rasti priežasties, tik probėgšmais paminėta, kad penktadienį, tryliktą, prieš kelis šimtmečius, buvo įvykdytas mirties nuosprendis grupei maištautojų. Įdomu kitkas – kodėl mes tikime panašiais dalykais?

Gal todėl dauguma žmonių dabar tokie susirūpinę ir įsitempę, kad pernelyg tiki tuo, ką siūlo jiems žiniasklaida? Juk tai ne tik informavimo priemonė, tai ir požiūrio, nuomonės formavimo priemonė. Žiniasklaida dabar tokia keista – kunkuliuoja tarp pasaulio neapykantos ir darymo iš visko šou..

Tiesiog susimąstykime, skirdami savo dėmesį tam, kas rašoma – ar išties ta informacija mums reikalinga, naudinga, ar tik kelia niekam nereikalingą įtampą? Kiek straipsnių, televizijos laidų, paliekančių tik nemalonų kartėlį.. Ar savo susirūpinimu mes kažką pakeisime?

Yra ir atvirai programuojančių laidų, kurioms priskirčiau visas “sveikatos” laidas, kurias juokais vadinu “susirask sau ligą”. Tai visiškai atviros vaistų reklamos laidos, skatinančios tuos vaistus vartoti. Jei norima, kad žmonės būtų sveiki, reiktų propaguoti sveiką gyvenimo būdą, o ne vaistus.. man taip atrodo..  

Dar viena sritis – būrėjai, ekstrasensai, gyduoliai, astrologai. Viskas būtų gerai, jei tai nebūtų paversta verslu. Tiesiog susimąstykime – jei žmogus iš jūsų uždirba pinigus, tai jis bus suinteresuotas, kad jūs ateitumėte pas jį kuo daugiau kartų. Ar galima tikėtis nuoširdumo, jei jūs esate jam pragyvenimo šaltinis? 

Beje, tą patį galiu pasakyti ir apie privačias (mokamas) psichologų konsultacijas.. Įsigilinkime – kaip jie turėtų padėti žmogui? Pirmiausia, suprasti, kad žmogus ateina sudėtingu jam gyvenimo periodu. Išklausyti, padėti suprasti situaciją, kurioje jis atsidūrė ir pasiūlyti sprendimus arba išmokyti žmogų patį (tai būtų idealu) spręsti iškilusias problemas ar jose neatsidurti. Yra ir tokių specialistų – ačiū jiems.. pagrindinė gi dalis – miglos pūtėjai..

Tiesiog siūlau susimąstyti apie tai, kam mes atiduodame savo energiją ir, sumoje – didelę dalį gyvenimo. Visos tikėjimo sistemos stengiasi įrodyti savo teisingumą ir auginti save. Patikėję kažkuo, neutralią savo būseną paverčiame energija. Kur mūsų mintys, ten ir mūsų energija.

“Veikia” absoliučiai viskas, kuo mes tikime – sąmoningai ar ne. O paskui kenčiame.. arba esame laimingi dėl savo įsitikinimų. Nepamirškime, kad sprendimą – kuo tikėti – visada padarome mes patys ir tik mes patys galime savo įsitikinimus keisti. Jei ir atrodo, kad kažkas mums daro įtaką, tai mes leidžiame, kad tą įtaką darytų.  Mąstykime, būkime patys savo gyvenimo Kūrėjais ..