ruvi

Dabar plačiau apie tai – o kaip gi dvasiškai augti ir kas tai yra? Dvasingumas nėra kažkas šalia gyvenimo, tai gyvenimo dalis. Tai išmintingo gyvenimo standartas, paremtas aukštais moraliniais principais, gyvenimo valdymas ir atsakomybė už savo gyvenimą. Mūsų ir mūsų tėvų niekas to nemokė, todėl nelengva iš karto suprasti, kas tai yra. Mokykloje buvome mokomi skaityti, rašyti, naudotis technologijų pasiekimais, pažinti materialų pasaulį, žmogaus kūno sandarą.. O pagrindinė mūsų “technologija” – žmogaus psichika, psichologija, žmogaus sąmonė – kuri naudojama kasdien, yra paleista nesąmoningai, nevaldomai savireguliacijai. Mūsų nemokė naudotis savo protu, kurti savo gyvenimą, suprasti ir vystyti savo galimybes. Todėl ir tampame valdomi, aplinkybių aukomis.. ir tai tik todėl, kad nesuprantame savo prigimties. Dauguma esame išaugę aplinkoje, kuri neskatina atsakomybės už savo gyvenimą ir pratina prie imančio, kenčiančio, nepilnaverčio, prašančio vaidmens. Nusižeminę garbiname duodančiojo ranką, pamiršę, kad ir patys esame kūrėjai..

O juk visa ko pradžia yra būtent sąmonės darbas. Kiekviena idėja, projektas, vaizdinys gimsta pirmiausiai mūsų galvose, o tik paskui “materializuojamas” realybėje. Bet, matyt, daugelis pamiršom šį impulsą, nes esam pernelyg įsitraukę į materialią gyvenimo pusę. Tikim tik tuo, ką galim pačiupinėti, o juk viskas, kas yra sukurta, pirmiausia buvo impulsas, idėja. Žmonės, kurie tai supranta, sąmoningai kuria ir valdo savo gyvenimą ir pasiekia viską, ką yra užsibrėžę. Žmogui, pilnai išnaudojančiam savo dvasinį potencialą, kasdienybės, rutinos, nuobodulio gyvenime tiesiog nėra, nes jo gyvenimas – nesibaigiančios galimybės ir kūryba.

Kiekvienas tai galime, tai ne utopija. Sakysite – vienas lauke ne karys? Bet juk visi pasikeitimai istorijoje, gal ir ne visi teigiami, buvo pradedami būtent vieno žmogaus. Tokias kūrėjo savybes kiekvienas galime atgaivinti, tam pirmiausia reikia atgauti orumą ir tikėjimą savimi. Visi esame unikalūs ir skirtingi, todėl vieno mokymo visiems negali būti. Jų yra didelė įvairovė ir neatradus klausimo viename, reikia ieškoti kitame. Tai gali būti religijos, filosofijos kryptys, psichologijos, parapsichologijos mokslai, įvairios dvasinio ugdymo sistemos, pažintiniai filmai, taip pat tiesiog geros grožinės literatūros knygos ir meniniai filmai. Gal iš fragmentų, frazių, būsenų ir išgyvenimų, kurie sužadina aukštus, švarius pojūčius, sukursime savo gyvenimo filosofiją, kuria vadovausimės.. kuri neišvengiamai keisis, keičiantis mūsų patirčiai ir požiūriams..

Svarbiausia – sąmoningai tai daryti. Suprasti, kad nesame bejėgiai bandos nariai ar aklai valdomi aplinkybių. Daryti išvadas iš gyvenimo situacijų, ieškoti optimaliausių sprendimų. Domėkimės psichologija, tarpusavio santykiais – juk tai tokia svarbi gyvenimo dalis. Supratę save, savo emocijas, lengviau suprasime ir kitus žmones. Taip pat labai svarbu suprasti, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmes, kad mes gyvename sąveikoje su kitais žmonėmis ir nieko atsitiktinio šitam gyvenime nėra. Viskas persipynę priežasties – pasekmės dėsnyje. Dažniausiai pastebime tik pasekmes, todėl sunku atsekti priežastį. Tai, ką darome šiandien, turės įtakos ateičiai. Kokios nuotaikos ir emocijos dominuoja mūsų gyvenime, tokie įvykiai jame ir bus. Ryžtingai braukime visas pesimizmo apraiškas, ugdykime optimizmą. Pozityvumas gyvenime labai svarbus dėl to, kad reaguodami į žmones, įvykius pozityviai, mes gesiname, neutralizuojame to žmogaus ar įvykio galimą negatyvų išraiškos variantą. Tai visada labai praktiška, nes nedidinam negatyvumo.   

Iš tiesų viskas labai paprasta, tereikia noro. Gyvenimas yra įdomus ir kūrybiškas tuomet, kai esame nuolatiniame judėjime, kai esam žingeidūs ir sugebam išlaikyti smalsią vaiko dvasią. Bet koks sustojimas yra regresas, todėl sustoję jaučiam apatiją ir beprasmiškumą. Svarbiausia – nesustoti, neužsiciklinti kažkurioje vienoje srityje, “neužsikabinti” už mokytojo, visada daryti savo išvadas – tik taip tapsime tikrais kūrėjais, o ne pasekėjais ar kopijomis. Dvasiniam tobulėjimui ribų nėra kaip jau minėjau, kiekvienas užduotas klausimas su atsakymu pateikia daugybę naujų klausimų. Kiekvienas atsakymas – reali galimybė gerinti savo gyvenimą, kurti naujus tikslus.

Tik.. būkime budrūs, klausykime savo vidinio balso ir nedarykime to, kam priešinasi visa esybė. Dvasinis augimas visada įdomus ir lengvas – tai ženklas, kad einame teisinga kryptimi. Valios, kad neapsileistume, reikia, tik negali būti jokio darymo per jėgą ar nemalonius pojūčius. Gali būti, kad knyga, kuri padėjo daugeliui, jums visai netiks, o tiks kita, kuri kitiems nepadarė jokio įspūdžio. Man yra tekę išeiti iš pripažintų dvasinių mokytojų paskaitų, nes negalėjau ten būti, seminaruose dažnai nesinorėdavo dalyvauti grupinėse meditacijose.. tiesiog pasitikėjau savo pojūčiais ir visada iš to tik laimėdavau.. nes tai buvo ženklas, kad man šis kelias netinka. Ieškojau kito.. ir kito.. randu ir ieškau iki šiol ir tai labai įdomu, nes kaskart atsiranda galimybė keisti, gerinti savo ir savo artimųjų gyvenimą.

Taigi, jei susiduriate su įsakmiu tonu, valdingumu, savo išskirtinumo demonstravimu, kritika, kažkokiais neaiškiais ritualais ar fokusų demonstravimu, hipnoze, vienintelio teisuolio sindromu, gąsdinimu baisiomis ateities pranašystėmis, neatitikimu to, ką propaguoja ir realiu gyvenimo būdu, snauduliu ir apatija po paskaitos ar seanso ar bendravimo, nerimu ar net depresijos sukėlimu, akivaizdžiu materialiniu pasipelnymu, dogmatiškumu, siekimu “pririšti”, manipuliavimu – ryžtingai atsisakykite nuo tokio mokymo ar mokytojo. Visada atsiminkime, kad svarbiausias žinių šaltinis ir didžiausia jėga yra mumyse, o mokytojai ir mokymai – tik pakopos ir etapai toms žinioms ir jėgai pažadinti .. Pradėkime kiekvienas budinti tas stebuklingas, unikalias savo galias.. Yra noras – atsiranda ir būdai. Kuo kūrybingesnis, išmintingesnis bus kiekvienas visuomenės narys, tuo daugiau atsiranda vilties ir šansų sukurti harmoningą visuomenę ..