ruvi

Dažnai pozityvumą suprantam kaip išorinį pozityvumo demonstravimą, dirbtinas šypsenas ir atsakymą į bet kokį klausimą – ” Viskas gerai “. Arba išorinį blizgėjimą, sukandus dantis.. Pasirodo, tiek sakymas, kad yra gerai, kai iš tiesų blogai; tiek įsikalbėjimas, kad yra blogai, kai iš esmės yra gerai – yra psichologiniai sutrikimai, vedantys į neurotiškas būsenas. Reakcija į įvykius ir gyvenimą turi būti adekvati, tuomet įvykius išgyvename pilnai, be liguistų būsenų.

Kaip tuomet su pozityvumu? Čia vėl prisiminkime vadinamą vaiko būseną – atvirumą, nuoširdumą, smalsumą, sugebėjimą stebėtis, džiaugtis. Tai natūrali žmogaus būsena, pozityvumo būsena. Prisiminkime vaikų reakcijas į įvairius įvykius: jei linksma, tai juokiasi iš širdies.. Susirūpina kai to reikia, verkia, jei nusimena ar skauda, ar tiesiog liūdna. Pagrindinė vaiko būsena – atvirumas, nuoširdumas ir pozityvumas, t.y., vaikas sąmoningai neieško priežasčių liūdėti ar kentėti. Tokie esame iš prigimties. Kas gi nutinka vėliau?

O vėliau visi pakliūnam į rimtą ir niūrų suaugusiųjų pasaulį, jų tarpusavio santykių peripetijas, informacinį srautą, kurie, iš esmės, formuoja pesimistą. Nes tikrai neįmanoma atitikti visų standartų ir aplinkinių lūkesčių – juk visi esame skirtingi ir turime labai asmenišką saviraišką. Kūrybingumas gęsta, nes, jei norime atitikti standartus, turime paminti savo unikalumą. “Normalus”, vidutinis statistinis žmogus – tai prognozuojamas ir valdomas žmogus, t.y., toks, kokio reikia. Tokį žmogų formuoja iš vaikystės visuomenė, ir jei išdrįstame būti savimi, tai tik to “normalumo” kaina. Tai išdrįsta toli gražu ne visi..

Labai sėkmingai ties negatyvumo formavimu darbuojasi ir visuomenės nuomonės formavimo priemonės. Pripažinkim nuoširdžiai, kad svarbių naujienų kiekvieną dieną tiesiog būti negali. Yra dienraščiai, televizijos programos, kurioms reikia temų, kad jos elementariausiai gyvuotų. Jos ir kuriamos – sensacijos, šou, apkalbos, įvairių specialistų niūrios prognozės, kriminalinių įvykių begalinis narpliojimas.. Skalė ryški – nuo negatyvumo iki siūlymų nuo to “atsipalaiduoti” – kvailiojimo, šėliojimo.. Kokie viso to tikslai? Ar tos “naujienos” keičia kažką realiai gerina, tobulina? Kodėl tiek mažai žinių ir laidų su pozityviomis naujienomis?

Atsijungti nuo aplinkos poveikio nėra paprasta. Tam reikia labai aiškaus bendros situacijos matymo ir asmeninio sąmoningumo. Ir.. savotiško atsparumo, drąsos būti kitokiu, savimi. Gaunasi toks keistas prieštaravimas, paradoksas: gimstame su visomis savybėmis, kad kūrybingai ir laimingai gyventume šiam pasaulyje. Tėvai su geriausiais norais ir meile (kad būtume, kaip visi, kad nesikankintume dėl savo autentiškumo), o vėliau visuomenė suformuoja iš mūsų dvasiškai nepilnaverčius žmones. Tai gimdo gilius vidinius prieštaravimus ir pesimizmą, cinizmą. Dažnai prireikia didelės gyvenimo dalies, kad sugrįžtume į savo natūralią, prigimtinę būseną.

Toji būsena – pozityvumas. Ne demonstruojamas, o natūralus, prigimtinis. Kaip tai atgauti? Vakar rašiau apie tai, kaip svarbu atgauti esamojo laiko būseną. Taip pat atskirti tai, kas yra svetima, primesta, kas mus riboja. Kuo mažiau negatyvios informacijos, negatyvių minčių, negatyvių vertinimų.. Sutikite, kad tai savotiška priklausomybė – tos visos negatyvios “naujienos”. Tikrai pakaks, jei pasidomėsime keliskart į savaitę, kas įvyko šalyje ir pasaulyje ar skirsime savo dėmesį svarbesniems dalykams. Negatyvumas riboja mus žymiai stipriau, nei gali atrodyti, nes negatyvios mintys gimdo ir negatyvius veiksmus, kuriuos padarome, įtakoti savo negatyvios vidinės būsenos.

Pozityvumas, pozityvus mąstymas – ne madinga psichologinė kryptis ar būdas kažko pasiekti. Tai natūrali, prigimtinė kiekvieno mūsų būsena. Tai supratę, galime ją susigrąžinti. Ką tai duoda? Natūralumą, gyvenimo džiaugsmą, sėkmę, optimizmą, laimę – viską .. Tai optimali, teisinga, tikslinga žmogaus būsena, grąžinanti gyvenimui prasmę. Pozityvus požiūris į gyvenimą pažadina nesibaigiančias kūrybines galimybes ir stiprina pasitikėjimą savimi. Taip pat suteikia “imunitetą” nuo negatyvios įtakos. Pozityvumas – tai variklis mūsų sėkmei, nes suteikia tikėjimą, kad viskas, ko gyvenime siekiame, priklauso nuo mūsų pačių .

O ką jūs apie tai manote?