ruvi

Supratus buvimo “čia ir dabar” principą, taip pat pozityvumo svarbą, supratau ir džiaugsmo svarbą. Juk taip svarbu išsiaiškinti, kaip prarandame sugebėjimą gyventi laimingai. Rytiečių filosofiniai mokymai džiaugsmą apibrėžia kaip sugebėjimą būti būsenoje “gerai”. Kuo skiriasi nuo pozityvumo? Pozityvumas – požiūris į gyvenimą, džiaugsmas – būsena, įtakota pozityvaus požiūrio. Tai ir mokėjimas džiaugtis paprastais dalykais, gyvenimu, ir sugebėjimas matyti žmonėse jų gerąją pusę, pasidžiaugti savo ir kitų žmonių pasiekimais. Ypatinga, stebuklinga būsena, paverčianti gyvenimą pakylėtu, spalvotu, džiaugsmingu ..

Lietuviams niūrumas ir susikaupimas priskiriami kaip nacionalinis bruožas. Niūrumas – tai tik blogas įprotis, o susikaupimas tikrai mums būdingas, ir jis apspręstas klimatinių sąlygų ir istorinių įvykių, genetiškai susiformavęs. Mūsų protėviai gyveno istorinių kryžkelių vietovėje – karai, žemių, įtakos zonų dalybos.. O ir klimatinės sąlygos pakankamai atšiaurios – didesnę pusę metų turime šildytis namus, šiltai rengtis. Saulutę ir šilumą turime tik kelis mėnesius per metus.. taip kad išorinės sąlygos džiaugsmui – minimalios.. Šiltų kraštų gyventojai labiau atsipalaidavę dėl šilumos ir šviesos. Jiems atkrenta rūpestis dėl namų šildymo ir papildomų šiltų rūbų.. Visi žinom, kad saulė – energijos šaltinis žmogui.. Todėl krenta į akis pietiečių džiaugsmo būsena..

Neteisinu mūsų ir nesuvedu visko į išorines sąlygas, tiesiog bandau išsiaiškinti visas priežastis, trukdančias džiaugtis gyvenimu. Pozityvumą, sugebėjimą džiaugtis galime išsiugdyti, tereikia supratimo, kaip tai svarbu ir kaip tai įtakoja mūsų gyvenimą. Mūsų gyvybinė energija teka ten, kur mūsų mintys. Mintys įtakoja mūsų veiksmus, visą mūsų gyvenimą. Tai kūrybinis procesas, bet dažnai paleistas savieigai, todėl nesąmoningas. Mūsų niekas nemokė, kad, pasirodo, savo gyvenimą galime valdyti sąmoningai. Neišmanome daugybės dalykų, sąlygojančių mūsų gyvenimą, todėl esame arba nuolatinėje kovoje, arba reagavimo režime, arba nusivylime.

Galime lyg ir daryti išvadą, kad jei pietiečiai džiaugsmingi, tai tik dėl klimato, o mums nėra šansų.. Bet.. juk esame mąstantys žmonės. Žmonių sąmoningumas plečiasi, nes vyksta ir proto, mąstymo evoliucija. Ar ne tam, kad sąmoningai galėtume kurti ir valdyti savo gyvenimą? Kaip sakė Dzeno meistrai: “Jei nesugebi džiaugtis šia akimirka, kodėl tiki, kad sugebėsi tai ateityje”? Ir tikrai – kodėl – juk mūsų dabartinė akimirka įtakoja mūsų ateitį.. ir jei joje nėra džiaugsmo, iš kur jis galėtų atsirasti ateityje?

Nerašyčiau apie tai su tokiu įsitikinimu, jei nepatirčiau visko pati. Savo mąstymą pakeičiau iš pagrindų. Pasikeitė ir gyvenimas, ir bendravimas su žmonėmis, ir, svarbiausia – mano pačios būsena. Viskas, apie ką rašau, išgyventa per patirtį. Galiu tvirtai pasakyti, kad pakeisti savo gyvenimą ar kažkurią jo dalį, jei netenkina, kelia įtampą – galima ir tiesiog būtina. Galbūt, tai pradžioje neįprasta, net baugu, bet verta – smagu pamatyti savo sąmoningų minčių nuostabias pasekmes.. Reikia tik noro, pasiryžimo ir nuoseklumo, visa kita – kaip burtų lazdele mostelėjus, tikrai ..

Yra toks “Mokslas apie džiaugsmą”, sukurtas praeito amžiaus pradžioje šviesios moters – K.Antarovos. Kas skaito rusiškai, labai rekomenduočiau paskaityti. Įvedus jos pavardę į paiešką, tikrai suras – keli puslapiai neįkainojamos išminties, kurias vis perskaitau ir kurios ištraukas norėčiau čia užrašyti – labai jau į temą ..

” Atmink, kad džiaugsmas – neįveikiama jėga, tuo tarpu nusivylimas ir neigimas pražudys viską, ko besiimtum… Kovoje su pačiu savimi dar niekas niekada nepatyrė išsigelbėjimo.. Ne kova su visomis aistromis turi užimti žmogaus dėmesį, o meilės Gyvenimui džiaugsmas, visų Jo formų, stadijų ir etapų laiminimas… Paprasti žodžiai, ištarti su džiaugsmu, iš širdies, pasiekia didesnių tikslų, nei šimtai tiesų, išgaudytų iš įvairių “šaltinių”… Žmogus turėtų gyventi taip, kad iš jo lietųsi taikos ir ramybės emanacijos kiekvienam sutiktąjam… Jokiais niūriais ar tragiškais gyvenimo momentais negalima pamiršti paties svarbiausio: džiaugsmo, kad gyvenate, kad galite kažkam padėti, atnešdami žmogui taikos ir palaikymo atmosferą”.

“Paprasčiau, lengviau, linksmiau – šie žodžiai – programa kiekvienam. Šiuose žodžiuose įžvelk, kad dvasios aukštumos yra ne prievarta, ne atsižadėjimas ir ne žygdarbis, o tik pilna harmonija… Neprisirink ant savo pečių pareigų ir prievolių, kurių tau niekas neužkrovė. Eik džiaugsmingai. Ryte pabudęs, pasveikink nuostabią naują savo gyvenimo dieną ir pasižadėk sau priimti iki galo viską, ką ji tau atneš. Žmogaus širdies kūryba – jo paprastoje dienoje… Negalima, siekiant aukštesnių tikslų, painioti miesčioniškų ir išminčiaus supratimų.. Ieškokite žinių, kad suprastumėte, kad nelaimė neegzistuoja. Viską, visus stebuklus ir nelaimes nešiojasi savyje pats žmogus… Neieškokite stebuklų, jų nėra. Ieškokite žinių – jos yra. Tai, ką žmonės vadina stebuklais, tėra vienoks ar kitoks pažinimo laipsnis”..

Nuostabi išmintis, todėl sunku sustoti ir atrinkti, tai, kas svarbiausia .. Svarbiausia, tur būt, žinoti, kad viskas yra žmoguje ir nėra nieko neįmanomo šitam gyvenime, jei yra pasiryžimas. Taip pat sugebėjimas išgyventi akimirkos pilnatvę. Gyvenimas, pastebint gėrį ir grožį ir visada matant pozityvias perspektyvas. Ir.. džiaugsmas ..