ruvi

Pozityvumui, džiaugsmui, esamojo laiko suvokimui yra stipri atsvara ir priešingybė – negatyvumas. Tam, kad būtų visiškas aiškumas, turime suprasti ir priešingą laimės būsenai energiją. Tai, kas mus stabdo, riboja ir kas sunkiai atsekama. Na, rodos, nuotaika prasta, nėra ūpo – kas čia tokio, juk negalime būti nuolat pakilios būsenos. Žinoma, negalime, bet yra esminis skirtumas – adekvati reakcija ar nuolatinis niūrumas ir negatyvumas.

Tokią būseną gali sukelti paprasčiausias nuovargis dėl įvairių priežasčių – emocinis, fizinis persitempimas. Tai pat ilgalaikė neišspręsta, slegianti situacija. Tuomet pasidarom priekabūs, linkę į konfliktus, įžeidūs, arba, atvirkščiai – apatiški, abejingi. Pirmu atveju reikėtų tiesiog skirti laiko pilnaverčiam poilsiui, antru – neatidėliotinai ieškoti būdų išspręsti kankinančią situaciją. Kiekvienoje situacijoje yra išeitis, dažnai ir kelios. Gerai pagalvojus, galime išspręsti viską ir įtampos šaltinis stebuklingai pradingsta – vėl pasijuntame laisvi, atviri gyvenimui, kūrybiški.

Atsekti tą negatyvumo šaltinį pakankamai lengva – tai situacija, sukelianti daugiausia negatyvių išgyvenimų ir nuolat besisukanti mintyse. Nesibaigiančiu minčių gromulavimu ir nerimu tikrai nieko nepakeisim, tik kankinsimės. Ir į gyvenimą žiūrėsime per negatyvumo prizmę: niekas mūsų nedžiugins, kas gyvenime bevyktų.. Visi žinome, kad mūsų vidinė būsena įtakoja mūsų gyvenimą. Daugelis žmonių nesiryžta “judinti” tos srities, kuri sukelia nemalonius išgyvenimus, nes tiesiog bijo. Čia tikra tik viena: tik išsprendę ją, pasijusime gerai. Galime įsivaizduoti palyginimui, kokį pajustume palengvėjimą, nuėję pas stomatologą, vietoj to, kad kentėtume dantų skausmą ..

Pozityvumas plečia mūsų galimybes, dovanoja gyvenimo džiaugsmą. Pesimizmas, atvirkščiai – riboja ir daro niūriais. Jei neišsprendžiame įtampos keliančių problemų, įtampą nuolat nešiojamės savyje ir negatyvumas, pesimizmas tiesiog tampa blogu įpročiu. Pirmiausia, prarandame pasitikėjimą, tikėjimą savimi – tai didžiulis apribojimas gyvenime. Tuomet nedrįstame pasinaudoti gyvenimo siūlomis galimybėmis, įtariai žiūrime į permainas. Pasidarome bailūs ir įtarūs. Dar vienas svarbus apribojimas – nesugebėjimas nusiraminti. Būdami negatyvioje energijoje, esame įtampoje. Galim stengtis jaustis gerai, bet realiai gerai nesijaučiam. Nuolat nerimaujame, nes jaučiamės arba kalti, arba nepilnaverčiai. Tokia būsena blokuoja proto ramybę.

Negatyvi būsena taip pat riboja ir mūsų sugebėjimą mylėti. Norėtume išreikšti meilę, duoti jos daugiau, bet pretenzijos, įžeidumas, kartais ir cinizmas riboja. Nėra polėkio, lengvumo, nes iš mylimo žmogaus tikimės per daug, o jam turime tik nesibaigiančius priekaištus.. Žinoma, tai apsunkina bendravimą. Negatyvumas taip pat apriboja ir sugebėjimą džiaugtis, būti nuoširdžiu. Džiaugsmas tampa lyg blankūs blykstelėjimai, vyrauja kritiškumas, pesimizmas, pereinantis į depresyvias būsenas. Pilka, nuobodu, o žmogus jaučiasi vargšas nelaimingas..

Svarbiausias ir pavojingiausias negatyvumo poveikis – jis atkerta žmogų nuo jo vidinės stiprybės, padaro priklausomu nuo išorinių pokyčių ir aplinkinių žmonių. Vis laukiama, kad kažkas ateis, viską pakeis, kažkas pralinksmins, padarys laimingu.. Žmogus tampa dvasiškai silpnas.. Negatyvi būsena daro gyvenimą labai sudėtingą, nenuspėjamą, be krypties, nes vieninintelė neigiama reakcija gali sulaužyti likimą.. Tai padaro gyvenimą beviltišku, nes labai daug tikimės iš aplinkos ir kai ji neatitinka mūsų pretenzijų, niūriai konstatuojam: niekas manęs nesupranta.. Nerealu tikėtis aplinkinių supratimo, kai žmogus pats savęs nesupranta..

Pesimistiškos būsenos turi tokią gausybę nenuspėjamo, netikėto elgesio, poelgių paletę.. ir, aišku, darbo ir analizės specialistams. Visos neigiamos pasekmės gyvenime turi aiškią priežastį – negatyvų mąstymą. Toks mąstymas sąlygoja daugybę nuostatų ir apribojimų. Pozityvumas, atvirkščiai, praplečia žmogaus galimybes, daro jį kūrybišką, laisvą, entuziastingą ir dvasiškai stiprų. Tai labai stipri ašis gyvenime, suteikianti galimybę nesiblaškyti ir kurti sąmoningai laimingą gyvenimą.

Jei jaučiame, kad pesimizmo daugiau gyvenime ar jau žiūrime į pasaulį per negatyvumo prizmę, susimąstykime. Tai nėra piktybiškumas, nes negatyvi energija įtraukia nepastebimai. Labai lengva atsekti pagal savo vertinimus, ar jau esame “įsitraukę”. Tai ne yda, tai tiesiog blogas, paleistas savieigai įprotis. Įpročius galime pakeisti. Truputis pradinės vidinės kontrolės, daugiau šypsenų, geranoriškumo, nuoširdumo, ir to blogo įpročio neliks nė kvapo .. ir į gyvenimą parbėgs taip pasiilgusi mūsų LAIMĖ ..