ruvi

Gavau keletą laiškų su tuo pačiu klausimu – kaip įveikti rudens melancholiją. Na taip, perėjimas iš saulės, šilumos, šviesos į drėgmę, tamsą ir vėjus nėra nepastebimas .. Išeina tai, kas mus lyg ir savaime įkvėpė ir ateina tai, kas jau lyg ir savaime sukelia liūdesį. Bet.. nepamirškime, kad tai tik išorinės sąlygos, natūralus metų ciklas, ir, liūdėsime ar ne, jis visada kartosis ..

Tiesiog pritaikykime pozityvaus mąstymo formulę: jei negalime pakeisti aplinkybių, keiskime savo požiūrį į jas .. Mąstymas gyvenimui suteikia kryptį, juk tai suprantame visi. Mąstymas – praktiškai nenutrūkstamas procesas. Labai daug laiko skiriame apmąstymams, bet.. kartais mažai rūpinamės pačios temos pasirinkimu .. O nevaldomos mintys – tai mūsų pačių sau paspęsti spąstai..

Melancholija atsiranda dėl neteisingos minčių krypties. Jei melancholiškas žmogus mąstys apie savo liūdesį, jis taps dar nelaimingesnis.. ir tai jau užburtas ratas. Jis taip įtraukia, kad sunku, būnant jame, pakeisti minčių eigą, nes nesąmoningai ieškoma “patvirtinimų” savo melancholijai. Išeiti iš to užburto rato kartais nelengva, bet būtina. O dar geriau – neįsitraukti į jį ..

Ir kas pasakė, kad tik vasarą galime džiaugtis, o rudenį būtinai turime liūdėti? Džiaugsmo šaltinis – visada mumyse, ir tik mes patys galime jį atverti ar uždaryti. Taip, atėjo ruduo.. ir rudenį galime rasti įkvėpimo šaltinių ir įdomios veiklos . Argi būtina savo nuotaikas derinti prie oro permainų? Tikrai ne. Jos mus veiks tik tiek, kiek mes patys leisime ..

Kur atrasti įkvėpimo šaltinių? Čia jau neaprėpiamos galimybės fantazijai.. Susiruoškime su šeima ar draugais į rudeninį mišką ar parką prie namų – rudenėjančių medžių spalvos išties kerinčios .. o paskui taip jauku grįžus į šiltus namus gerti kvapnią karštą arbatą .. Arba aplankykime ar pasikvieskime seniai matytus draugus.. Surenkime vasaros kelionių nuotraukų peržiūrą.. O kur skaitymas, susisukus į šiltą pledą ir barbant lietaus lašams į palangę ..

Galime pažiūrėti su visa šeima seniai norėtą pamatyti filmą, spektaklį ar koncertą.. Pasigaminti su šeima ar draugais šeštadieninius pietus.. Galiausia visada atsiras darbų, kuriuos atidėliojome – atlikime juos. Sumeistraukime, pataisykime, nusimegzkime.. O gal yra svajonių – piešti, rašyti ar dar kažką kurti, kurias atidėliojom: “kada nors”.. Padarykime tai dabar.. Galiausiai – išsimiegokime, pailsėkime ..

Kiekvienas gali, jei tik nori, rasti įkvėpimo šaltinių. Taip, gyvenimas šaltuoju periodu šiek tiek sulėtėja, bet tai nereiškia, kad jis turi sustoti ar reikia jį “iškentėti” ar “kažkaip išgyventi”. Tiesiog neužmigdykime savo entuziazmo žiemos miegui – viskas mūsų rankose .. Nepamirškime, kad nuostabiausi dalykai pasaulyje yra nemokami, nes jie – mumyse ..

Ir.. keletas aforizmų ūpui pakelti :
“Daryk ką gali su tuo, ką turi ir ten, kur esi”. – T.Ruzveltas
“Kodėl ropoji, jei gali skraidyti?” ….
“Gyvenimas kaip neprijaukintas tigras. Tu gali arba atsigulti ir leisti jam uždėti tau ant galvos leteną, arba sėsti jam ant nugaros ir joti..” – Indų patarlė
“Jei nerimo ir rūpesčio paukščiai skraido tau virš galvos, nieko nepadarysi. Bet tu gali sutrukdyti jiems sukti lizdus tavo galvoje”. – Kinų patarlė
“Prašiau turtų, kurie gal suteiktų laimę.. man davė skurdą, kad imčiau protauti. Prašiau visko, kas padėtų džiaugtis gyvenimu.. man davė gyvenimą, kad galėčiau džiaugtis viskuo..” ….
“Visada ieškodavau aplinkui save jėgos ir pasitikėjimo savimi.., o šie dalykai ateina iš vidaus. Jie visada ten”. – A.Froid

Pritarsiu, kad džiaugsmo šaltinis – visada mumyse. Semkimės iš jo, dalinkimės su kitais, kad nušviestume savo ir vienas kito gyvenimus. O ruduo.. atėjo ir praeis ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip jį pragyvensime .. Džiaugsmo, entuziazmo, šviesos ir jaukumo visiems ..