“Visas pasaulis tiki melu. Todėl net kai sakai tiesą, tai priimama už melą” – dar 19 amžiuje sakė vienas šviesus žmogus, gydytojas F.P.Kuimbi. Mūsų laikais melas taip apipynė mūsų gyvenimą, kad dažnai priimame jį už tiesą. Melas kelia sumaištį: jau sunku ir atsekti, kiek iš tiesų melo mūsų gyvenime, nes meluoti tapo įprasta. Melas turi daugybę atspalvių: nutylėjimai, išsisukinėjimai, sąvokų sukeitimai, šantažas, įsiteikinėjimai, manipuliacijos, apgaulės, atviras melas..
Labiausiai krentantis į akis ir labiausiai veikiantis mūsų gyvenimą melas – tarsi nuolat kažkokios nevaldomos, paslaptingos išorinės jėgos veikia mūsų gyvenimą. Pastebėjote: kažkokios pasaulinės manipuliacijos, mistinė rinka, tai kažkieno reikalavimai.. ir visa tai “įvyko, nutiko, pabrango, liepė, reikalauja”.. ko jau mums neduota (taip suprask) suprasti.. O kas tai vykdo ir kodėl – nutylima.
Tuo tarpu tai akivaizdus tiesos slėpimas. Kam – taip pat nesunku suprasti: tam, kad išvengti atsakomybės ir.. toliau meluoti. Niekas šiame pasaulyje savaime nevyksta, viskas yra sukurta, ir bet kokiame veiksme pirminė yra mintis (idėja). Turiu omenyje žmonių “kūrybą” – žmonijos gyvenimas yra toks, kokį jį sukūrė žmonės. Jame atsispindi žmonijos kolektyvinis protas ir visos idėjos nuo amžių pradžios iki dabar. Grupelė žmonių tebesprendžia šalių ir pasaulio likimą savo nuožiūra – tai ir yra tos paslaptingos “išorinės jėgos”..
Nedidelė žmonijos dalis pasauliu manipuliuoja tik todėl, kad dauguma patikėjo ir tebetiki jų melu. Milijonai žmonių kenčia nuo melo, įtikėję melagingomis idėjomis ir neįtikėčiausiomis koncepcijomis. Jei tikime melu, tolstame nuo tiesos ir gyvename klaidingais įsitikinimais. Tam, kad atskirtume melą nuo tiesos, turime būti sąmoningi. Kuo daugiau žmoguje sąmoningumo, tuo mažiau jis jungiasi į dirbtinai sukurtus (grįstus melu) kolektyvinius procesus.
Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas prigimtinę teisę ir dovaną būti savimi. Nė vienas nėra nei vertesnis, nei gabesnis – kiekvienas atsineša gimdamas kažkokį unikalų mokėjimą. Tik patikėję melu, kad esame nieko verti, mes užgesiname savo unikalumą ir individualumą ir tampame valdomi išorinių jėgų. Dažniausiai tai, ką mus įtikina esant vertybėmis, tėra laikini išoriniai blizgučiai. Galiausiai mes tampame tuo, apie ką galvojame, ką sakome ir ką darome.
Kuo pavojingas toks melas ir su juo susijusios manipuliacijos? Tuo, kad skiepija baimę, nepasitikėjimą savimi, o gyvenimą nupiešia kaip nevaldomą, nuo kažkokių mistinių išorinių jėgų priklausomą procesą. Ypač krizių, gyvenimo sunkumų akivaizdoje tuo įtikėję žmonės jaučiasi bejėgiai. Tuo tarpu tai, kuo tikime, ir vyksta mūsų gyvenime – to ir reikia melo skleidėjams. Žmonės kalba apie įvairius gamtos užterštumus, bet didžiausias “užterštumas” įvairių negatyvių emocijų pavidalu yra mūsų protuose ir mintyse..
Pakanka atidžiau žvilgtelėti į gyvenimą, ir pamatysime, kiek jame melo ir manipuliacijų. Mus tikina, kad siekiama pasaulio taikos ir teisingumo, kad žmonės būtų laimingi, tačiau realiai matome, kad viskas daroma atvirkščiai, nes nėra nei taikos, nei harmonijos, nei teisingumo. Visa žmonijos istorija rodo, kad kai engiamųjų (neįtikėtina, kad tai vyksta ir mūsų laikais) gyvenimas pasidarydavo neįmanomas, jie tiesiog sukildavo prieš savo engėjus. Tokia istorinė tiesa: ne iš tamsumo ar nesupratimo, o dėl to, kad tiesiog negalėjo taip toliau išgyventi (ne gyventi, o išgyventi).
Meluojant engiama ir šiandien. Įmantriai, kad engiamas jaustųsi savotiškai laimingas, ir tuo pačiu patikėtų, kad pats nieko negali ir priklauso nuo paslaptingų išorinių jėgų malonės. Bet žinote, kuo esame pranašesni už mūsų protėvius? Mes turime žymiai daugiau informacijos ir aiškiai matome karčią protėvių praeitį. Tam, kad pakeistume ateitį, turime pirmiausia keisti savo mąstymą, proto veiklą. Kaip galvosime, kuo tikėsime šiandien, taip gyvensime ateityje.
Nejauku klausytis, kai valdžios atstovai vadina savo tėvynainius (ne pavaldinius, ne vergus) žeminančiais epitetais. Juk esame vienos valstybės piliečiai.. Akivaizdu, kad nėra bendrų tikslų ir ateities perspektyvos modelio, o tik siauri interesai, ambicijos ir daug melo. Kaip teigė vienas išminčius, vienintelis būdas atrasti bendrą kalbą bet kurioje situacijoje yra atrasti bendrą pagrindą (tikslus) – tuomet išnyksta ir nesantaikos pagrindas.
Didžiausias melas ir iš to sekanti saviapgaulė – atiduoti savo kūrybinę jėgą žmogui, organizacijai, aplinkybėms ar sąlygoms. Niekas negali atimti šios jėgos, jei, patikėję melu, patys jos neatiduodame. Tikėti melu reiškia gyventi melu. Šiandien apie melą plačiąja prasme, o sekantį kartą apie smulkias melo atmainas – saviapgaulę, pasiteisinimus ir klaidingus įsitikinimus..
Ką jūs apie tai manote?
Saulius 
Bagira 
Aciu
8