Tai tiesiog krenta į akis, pavažinėjus visuomeniniu transportu – žmonių niūrumas.. Tarsi į jį įlipus, tai būtina – susikaupti, o kartais ir būti piktam 
.. Todėl visada džiugina įlipę vaikai ar jaunimas – jie nepaiso šios keistos taisyklės . Galvojau, kad tai tik mūsų nacionalinis bruožas – susiraukti visuomeniniame transporte, pasirodo, tai pasaulinis sindromas 
.. Pažiūrėkime Christine Rabette (Belgija) filmuką “Merci!”. Taip kartais norisi pabūti kaip tas vyrukas..
Bagira rašo: Geras, geras, geras! Pakėlė nuotaiką, ačiū.
Matas rašo: Linksmas
Saulius rašo: Juokiausi kartu virš puse filmuko…
Sveiki visi
Ir aš juokiausi, nors filmuko pradžia tokia niūroka pasirodė ..
Išties įdomu būtų pabandyti tokį eksperimentą Lietuvoje . Man atrodo, greitąją iškviestų tokiam linksmintojui
Rollaz rašo: pralinksmino ;DD
Blogiukas rašo: Faina.. dažnai mokykloje, pamokose, kuomet reikdavo atsakinėt aš irgi taip pratrūkdavau.. )) tai visa klase vitamino C pasigamindavo iki soties )
Yra ir toks dalykas – juoktis nelaiku ir ne vietoje .. ir sustoti tuomet neįmanoma .. turbūt, visiems yra taip buvę 
Filmuke vyrukas tuo sąmoningai užsiima
Labai geras video – nuotaikos pakėlimas garantuotas!
Bet smagiausia, kai juoko priepuolis būna toks stiprus, kad nebegali nei kalbėti, nei stovėti, nei būti ramiai, o jei neturi, kur tuo metu atsisėsti, tuomet belieka pasivolioti ant žemės
9