Darbas

Lie 19
2010

Visi mes esame mus supančios realybės – gamtos dalis. Joje viskas juda, sąveikauja, vystosi, yra vienas kito dalis ir pratęsia bei papildo vienas kitą. Tokia turėtų būti ir žmogaus veikla: turinti aiškius tikslus ir galutinį rezultatą, kuris naudingas ne tik pačiam žmogui, bet ir bendram visų labui. Šiandieninės pasaulinės valdymo sistemos veiklos rezultatai vis įrodo, kad, deja, taip nėra.

Žmogus ar žmonių grupė negali veikti prieš gamtos dėsnius, kurių esmių esmė yra vienybė. Elgdamiesi egoistiškai, mes elgiamės parazitiškai, ir kenkiame ne tik sau, bet ir visiems. Tai rodo ne tik ekonominė pasaulinio ūkio būsena, bet ir ekologija. Galime į tokią veiklą pažiūrėti per analogiją žmogaus kūne: kai ląstelė veikia parazitiškai, ji pražudo ne tik save, bet ir visą organizmą.

Galime piktintis šia sistema, nagrinėti įvairias sąmokslo teorijas, bet tai nepakeis situacijos. Svarbiausia – suprasti ir žinoti, kas ir kodėl vyksta, matyti priežastis ir neįsitraukti į tolimesnį griovimą. Gali atrodyti, kad pavieniai žmonės nieko negali, bet.. kol mes savo dėmesiu, energija ir veikla palaikome tokią sistemą, tol ji ir gyvuoja. Ir pirmiausia, ką reikia mesti iš savo pasaulėžiūros – tai menkumo jausmą.

Darbas kiekvieno gyvenime yra labai svarbus, nes iš savo veiklos mes užsidirbame lėšas būtiniausioms reikmėms. Darbui atiduodame didelę dalį savo gyvenimo. Todėl tai, su kokiais tikslais ir siekiais mes dirbame yra labai svarbu: nuo to priklauso mūsų nuotaika, savęs vertinimas ir kitos gyvenimo dalies kokybė, galiausiai visuomenės gerbūvis. Didelis skirtumas: būti laimingu dėl savo veiklos ar jaustis menku išgyventoju.

Iš kur ateina toks suvokimas? Programuojamas iš aplinkos – formuojamas laimingo gyvenimo modelis per finansinę prizmę. Ir tiek jau tapusių posakiais programuojančių frazių: lyderių laikas; tik pinigai suteikia laisvę gyvenime; ko negalima nusipirkti už pinigus, galima nusipirkti už didelius pinigus; ne piniguose laimė, bet jų kiekyje ir pan.. Girdėta? Žinoma, tik retas pagalvojame, kad tai programuojančios frazės, vietoje deklaruojamos motyvacijos skiepijančios.. menkumą. Kodėl?

O todėl, kad neįmanoma, kad visi būtų lyderiais, neįmanoma net už didelius pinigus nusipirkti visko, neįmanoma, kad materialinės vertybės sukurtų dvasinius turtus. Čia puikiai pritiktų močiučių serialo pavadinimas: ir turtuoliai verkia.. Ir tai nereiškia, kad materialinės vertybės yra absoliutus blogis, tai tik parodo, kad jų įsigijimo būdas smarkiai išsigimė ir išsisėmė: yra didžiulis skirtumas tarp sąvokų uždirbti pinigus ir gauti ar daryti pinigus.

Dažną paperka glotnučiai kostiumuoti “gero gyvenimo” “treneriai”, kurie propaguoja nerūpestingą gyvenimą su minimum pastangų ir maksimum rezultatų. Ar tai įmanoma? Vargu, nes kimbame ant jų “arkliuko” – tirados: “dirbau paprastu darbininku (darbuotoju), vos galus su galais sudurdavau, kol neperskaičiau tokios ir tokios knygos, kuri apvertė mano mąstymą ir aš supratau, kad galiu ir be didelių pastangų, lengvai pasidaryti pinigus intelekto (!!) pagalba. Sugebėjau aš, sugebėsite ir jūs”.

Toliau seka graži žaibiško praturtėjimo pasaka, iliustruota ir dėkingų pasekėjų “sėkmės istorijomis”, ir būtina sąlyga: sumokėkite tam tikrą sumą, ir aš jums atversiu savo praturtėjimo paslaptį: ji brangi, nes veltui šiame pasaulyje nieko nėra. Einame, mokame, ir retas susimąstome, kad tas žaibiškas praturtėjimas (jei jis tikrai buvo) ir yra iš mūsų naivumo ir noro (nes mokame už tą “žinią” nemažus pinigus) be pastangų turėti greitų pinigų. Teisūs tokie “treneriai” tik vienu atveju: mokėti reikia, šiuo atveju – už savo patiklumą.

Matome ir tokios veiklos rezultatus – vis daugiau žmonių trokšta be pastangų būti turtingais arba siekia to, kas pagal kažkieno nustatytus standartus yra prestižas: per tam tikras specialybes, santuokas ar ryšius. Kažkam tai tikrai pavyksta dėl įgimto kryptingumo ar noro kažkam kažką įrodyti ir parodyti, bet daugumai tokie bandymai virsta dar gilesniu nepasitikėjimu savimi. Ir be reikalo: jei nesugebate lipti per galvas ir apgaudinėti, ar sekti primetamais modeliais, tai tik reiškia, kad esate normalus, nesugadintas žmogus, todėl – aukščiau galvą!

Parazitinis gyvenimo būdas baigia save išgyvendinti, nes tokios veiklos rezultatai darosi pernelyg visiems akivaizdūs. Turime suprasti, kad nesąžiningas resursų perskirstymas yra nesąžiningos veiklos rezultatas. Dėl to neturime jaustis menki ar bejėgiai. Visi darbai, atliekami sąžiningai ir visų labui, yra verti pagarbos. Veikla kurios tikslas – tik pelnas, visuomet atsisuks prieš jos sumanytoją.

Galima prieštarauti ir vardinti stebuklingas praturtėjimo istorijas, bet jų yra vienetai, ir visi jas vertiname pinigais.. Gali būti, kad tai ir yra tie atvejai, kai žmogus pilnai atskleidžia savo dvasinį potencialą, yra veiklus, ir vidinė pilnatvė įgauna štai tokią išorinę gausos išraišką. Bet yra ir žmonių, išreiškiančių didžiulį dvasinį potencialą ir tyliai dirbančių savo darbus visų labui.. dėka jų ir išlieka amžinos vertybės, ir mūsų dar nesunaikino išpūstas egoizmas..

Todėl, jei norime tobulėti ir kurti harmoningą ateitį sau ir savo vaikams, galiausiai jiems parodyti ir paaiškinti – kas yra darbas – turime patys tai aiškiai suprasti. Apie tai plačiau – sekantį kartą..