ruvi

Daugelis žmonių domisi sveikatos išsaugojimo būdais ir skaito įvairias rekomendacijas šiuo klausimu. Visi norime būti sveiki, bet ar žinome – kaip, ar laikomės tų atrastų rekomendacijų? Pripažinkime, kad dažniausiai telieka padrikos tokių patarimų nuotrupos: kažkas pagerina sveikatą, kažkokie produktai ar pratimai suteikia energijos.. bet tai ne ta sveikatos “instrukcija”, kuri užtikrintų gerą sveikatą..

Todėl pabandome vieną, kitą priemonę ar būdą, ir galiausiai numojame į jas ranka. Gal tikimės pernelyg greitų rezultatų? O gal liga – neišvengiamas gyvenimo palydovas, atsirandanti tarsi perkūnas iš giedro dangaus? Sveikatą, kaip ir gyvenimą, dažniausiai priimame kaip savaime suprantamą dalyką, todėl rimtai apie ją susimąstome tik tada, kai rimčiau susergame. O tuomet esame įsitikinę, kad mūsų sveikata privalo rūpintis gydytojai.

Mūsų pasaulėžiūra tampriai susieta su išoriniais faktoriais, kurie, mūsų manymu, gali suteikti sveikatą. Tai “stebuklingos” tabletės, “sveikatos eliksyrai”, gydytojai, žiniuoniai-gyduoliai, draugų patarimai.. tik ne mes patys. Tokią poziciją galima pavadinti ir naivia, ir neatsakinga, nes nei vienas gydytojas, nei artimiausias žmogus ar stebuklingos priemonės negali padaryti už kitą žmogų tai, ką tik jis pats gali padaryti. Gydytojai gali suteikti pirmąją pagalbą, vaistai pagelbėti, tačiau sveikatos palaikymas – pačio žmogaus rankose.

Sveikata, kaip ir gyvenimas – asmeninis “turtas”, ir kaip juo naudojasi žmogus, priklauso nuo jo žinių, suvokimo, motyvacijos ir valios. Mūsų niekas nemoko, kaip elgtis su savo organizmu. Jei tėvai neturi supratimo, kaip gyventi sveikai, jie negali perduoti savo vaikams sveikos gyvensenos įgūdžių, jei tėvai irzlūs, jie perduoda įtampą ir vaikui. Tokiu būdu perduodamas klaidingas požiūris į gyvenimo būdą ir sveikatą, o kartu po truputį pažeidžiamas ir žmonijos genofondas, nes silpnėja žmogaus organizmo apsauginiai rezervai.

Sunku suprasti, kodėl mūsų informaciniais laikais mes vis dar įsitikinę, kad netvarkingu dienos režimu, chemizuotu maistu, nejudriu gyvenimo būdu ir žalingais įpročiais mes negalime pakenkti savo sveikatai.. tarsi kūnas gyvuotų nepriklausomai nuo to, ką mes su juo darome. O kad kenkiame, rodo ir vis didesnis žmonių sergamumas, vis daugiau ligų: liga tapo norma, sveikata – retenybė. Pastebėjote, kad medicina teikia ne medicininę pagalbą, o medicinines paslaugas? Įpratome ne palaikyti sveikatą, o pasikliauti vaistais ar įmantriomis procedūromis.

Tokia tradicija vysto suvokimą, kad ligos – neišvengiamos ir žmogus prieš jas bejėgis, kad simptomus reikia visomis išgalėmis kuo greičiau slopinti medikamentais. Nepasitikėjimas žmogaus organizmo rezervais iš tiesų varo į neviltį ir baimę prieš patį gyvenimą. Tuo tarpu kiekviena liga turi priežastį, kurios simptomų numalšinimu nepanaikiname, nes medikamentai – tik laikina pagalbinė priemonė.

Ligos priežastis gali sukelti ląstelių, audinių ar organų pakenkimą, o pakenkimas veda į funkcijų sutrikimą, kurie pasireiškia simptomais (skausmu, paraudimu, pakilusia temperatūra, virškinimo sutrikimu, niežuliu, pykinimu ir t.t..). Schema ta pati: priežastis-pakenkimas-sutrikimas. Jokia liga neatsiranda staiga, tai ilgalaikių chroniškų pažeidimų pasekmė, kai nuolatos pažeidžiami sveikatos principai ir organizmo apsauginės jėgos jau negali pasipriešinti tokiems pakenkimams.

Kiekvienas gyvas organizmas turi apsaugines funkcijas, kompensacinius ir prisitaikymo mechanizmus. Todėl pirmiausiai organizmas bando pats pašalinti sutrikimų priežastis – mes tai jaučiame kaip diskomfortą ir skaitome liga, kurią skubame numalšinti. Tačiau tai, ką skaitome liga, yra gydomieji fiziologiniai procesai, organizmo pastangos savo jėgomis atkurti sveikatą.

Pavyzdžiui, pakilusi temperatūra liudija, kad organizmas “degina” kraujyje susikaupusius toksinus ir gamina antikūnius. Todėl ir gydytojai nepataria skubėti numušti temperatūros, kad nealintume papildomu chemikalų nukenksminimu kepenų ir inkstų. Suvokiantis šiuos mechanizmus žmogus jaus ribą, kai jau reikalinga medikamentinė pagalba, o iki to gers daug skysčių ir gulės lovoje. Svarbu suprasti, kad viskas, kas vyksta organizme, pirmiausiai daroma tam, kad išgelbėti gyvybę.

Taigi, jei yra liga, yra ir tos ligos priežastis, ligos neatsiranda savaime. Kodėl susergame? Liga iš esmės yra reikalingos sveikatai palaikyti energijos deficitas. Energijos balansas sutrinka tuomet, kai ją neteisingai panaudojame ir nepapildome natūraliu būdu. Sveikai gyvenantys žmonės turi stiprų imunitetą ir dėl to atsparūs įvairiems išoriniams poveikiams. Tuo tarpu silpnas organizmas yra lengvai jų pakenkiamas.

Kaip grąžinti ar palaikyti sveikatą, kokia ta sveikatos “instrukcija”? Ji paprasta: teisingai gyvenantis žmogus turi būti sveikas. Grąžinti sveikatą galime vieninteliu būdu – grįžti prie natūralaus, palaikančio sveikatą gyvenimo būdo. Jei norime būti sveiki, turime to mokytis kaip ir bet kokio kito dalyko: pirmiausia – teorija, paskui – būtinai praktika.

Apie sveikatą plačiau – šią savaitę. Ką apie tai manote jūs?