ruvi

Jų turime visi. Teigiama, kad norai yra kūno, proto ir dvasios impulsai bei gyvenimo variklis. Tuomet, atrodytų – pakanka turėti norų, ir jau turėtume būti laimingi.. Tačiau taip nėra: dažniau pastebime, kad norų gausa sekina, kad kažko norėdami tarsi patvirtiname, kad mums nuolat kažko trūksta, be to, kai kurie norai taip ir lieka neįgyvendinti.

Kodėl taip yra? Pirmiausiai todėl, kad norai yra labai skirtingi, juos gali įtakoti:

- emociniai ir kūno poreikiai;
- asmeniniai šabloniniai įpročiai ir priklausomybės;
- sąmoningi, individualūs pasirinkimai vadovaujantis protu ir išmintimi.

Norai gali būti primityvūs – instinktų lygmenyje, taip pat gali būti išreiškiami kaip kaprizai ar įnoriai. Sekina ir materialinių daiktų troškimas, įsukantis į nesibaigiančių norų ratą.

Norus įtakoja ir priklausomybės: alkoholikas nori alkoholio, narkomanas – narkotikų, lošėjas – žaisti, erotomanas – kūno malonumų, ir t.t.. Jei žmogus yra nuo kažko priklausomas, tai jo norai visuomet yra įtakojami to, nuo ko jis priklauso.

Žemesniems norams priklauso ir nesąmoningi norai, kurie vadinami automatizmais. Tai šabloninis elgesys ir įpročiai, kurie yra primetami žmogui iš išorės, kuomet žmogus nesvarstydamas patiki viskuo, kas jam rodoma ir sakoma (reklama, žiniasklaida, visuomenėje sklandantys įvairūs mitai ir pan.)

Aukštesnio lygmens norai – dvasinio pobūdžio: tai vidinės harmonijos paieškos, dvasinio augimo ir tobulėjimo idėjos, savirealizacija, kūrybinio potencialo išskleidimas. Tai sąmoningi norai, kurie ir yra žmogaus gyvenimo variklis. Juos ignoruoti ar slopinti pavojinga, nes tai sukelia dvasinį ir psichologinį diskomfortą.

Apskritai, jokių savo norų ignoruoti negalima: turime išmokti suprasti – kas juos įtakoja ir kokie jų motyvai. Kai visa tai suprantame, mes galime juos valdyti ir atskirti – kurie yra pozityvūs ir vedantys į tobulėjimą, o kurie, atvirkščiai – tėra įnoriai ar silpnybių išraiška bei stabdis gyvenime.

Neturime pamiršti, kad yra ir veiksniai, gesinantys bet kokius norus, taip pat veiksniai – norų aktyvavimo raktai, nuo kurių priklauso mūsų norų įgyvendinimas. Tai pravartu žinoti ne tik savo pačių labui, bet ir motyvuojant, auklėjant ar ugdant kitus žmones.

Aktyvuojančios norus sąlygos:

- sąmoningas savarankiškas sprendimas, susidomėjimas;
- prasmės matymas;
- lengva pradžia;
- galimybės tobulėjimui;
- profesionalumas (kai viskas gerai gaunasi);
- nauja pradžia, perspektyva;
- palaikymas, paskatinimas.

Gesinantys norus veiksniai:

- įtakotas sprendimas (automatizmas);
- perspektyvos neturėjimas;
- prasmės nebuvimas;
- bejėgiškumo pojūtis, nuovargis (fizinis ir dvasinis);
- pernelyg daug norų;
- darbo vienpusiškumas ir monotonija;
- negatyvios nuostatos, nenoras;
- spaudimas, kritika.

Kai norai gesinami, atsiranda negatyvi motyvacija – noras išvengti to, kas nemiela. Ir atvirkščiai – sąmoningi, vedantys į tobulėjimą norai perauga į motyvuotą ketinimą ir į sėkmingą veiksmą – jie tiesiog “pildosi” .. Tokie norai teikia entuziazmą, gyvenimo džiaugsmą, ir iš tiesų yra gyvenimo variklis.

L. Tolstojus rašė: “Kaip gerai, kaip reikalinga ir naudinga būtų, iškilus kiekvienam norui, paklausti: kieno tai noras?” Jei noras sąmoningai pasirinktas ir veda į dvasinį augimą, tuomet tikrai netapsime to noro vergais ar aukomis, o kilnus motyvas būtinai atves į sėkmę.

Kaip manote?