ruvi

* Niekam netinkamas tas, kuris tinka tik sau pačiam. (Volteras)

* Žiūrėti į save veidrodyje – ne pats geriausias būdas mokytis gyvenimo išminties. (L. Beikol)

* Nė vienas žmogus, įsimylėjęs save, nemyli kitų. (P. Skaronas)

* Apskriti nuliai mėgsta pūstis. (U. Zybura)

* Nėra mikroskopo, kuris taip didintų, kaip savimi besižavinčio žmogaus akys. (A. Popas)

* Arogancija – orumo karikatūra. (E. Foichterslebenas)

* Pasipūtėlis tarsi apauga ledine žieve. Per tą žievę neprasimuša joks kitas jausmas. (L. Tolstojus)

* Įsimylėjęs save varžovų neturi. (Ciceronas)

* Akiplėšiškumas – kraštutinė savimeilė: savimyla vargina, įgrysta, atsibosta; akiplėša atstumia, pykdo, erzina, įžeidžia. (Z. de la Briujeras)

* Didelis garbės troškimas nuo seno protinguosius paversdavo pamišėliais. (I. Kantas)

* Kas negerbia savęs, tas nelaimingas; bet užtat tas, kuris pernelyg savimi patenkintas – kvailas. (G. de Mopasanas)

* Sveika savigarba dovanoja gyvenimą, liguista savimyla – lėtą žlugimą. (F. Bekonas)

* Pasipūtimas yra tik vidutinybės kaukė. (Volteras)

* Kelionė į puikybę primena vakaro šešėlius, kurie ištįsta per valandą ir tampa didesni už juos metančius daiktus; augdami jie tolydžio blanksta, o po sekundės jų jau nėra. (E. de Senankūras)

* Žiūrėk į tolumą – pamatysi tolumą; žiūrėk į dangų – pamatysi dangų; pažiūrėjęs į mažą veidrodėlį, pamatysi tik save. (K. Prutkovas)

* Girtis – reiškia tiesiogiai sakyti kitiems: aš geresnis už jus. (P. Buastas)

* Išpuikimas susideda iš pernelyg geros nuomonės apie save ir pernelyg menkos – apie kitus. (M. de Montenis)

* Žmogaus noras būti visuotinio dėmesio centre – pražūtingas, nes niekas taip greitai nenužudo sielos, kaip troškimas patikti žmonėms. (M. Gorkis)

* Išmintis laukia pritarimo tik norėdama įsitikinti, kad pasielgė teisingai; tuštybė reikalauja pagyrų. (P. Buastas)

* Išties kilnūs žmonės niekuomet niekuo nesipuikuoja. (F. de Larošfuko)

* Pagyrūnų, kaip ir paauksuotų ginklų, vidus neatitinka išorės. (Pitagoras)

* Nelaimingiausias žmogus yra tas, kuris visiškai atsiskiria nuo kitų ir gražiausius širdies lūkesčius skiria sau. (Ž. Ž. Ruso)

* Savimyla – tai kažkas tarp kvailio ir akiplėšos: turi ir vieno, ir kito bruožų. (Ž. de la Briujeras)

* Kuo mažiau žmogus galvoja arba žino apie savo privalumus, tuo labiau jis mums patinka. (R. V. Emersonas)

* Visų juokingiausias noras – noras visiems patikti. (J. V. Gėtė)

* Nė vienas pataikūnas napataikauja taip meistriškai, kaip savimeilė. (F. de Larošfuko)

* Savimeilė yra oro pripūstas balionas: bakstelėtas jis triukšmingai sprogsta. (Volteras)