ruvi

Kaip dažnai susidarome klaidingą nuomonę…

Lauke lyja. Nelynoja, bet ir nepliaupia, o tiesiog tolygiai lyja, ir lašai ritasi stogais, tuščiais suoliukais, skėčiais, lapais, automobilių stogais.., žodžiu, visur, kur tik pasiekia.

Gatve eina Jis. Vilki madingą kostiumą, avi brangius batus, virš galvos didžiulis juodas skėtis, o rankoje gražus odinis portfelis. Eina… keiksnodamas balas, kurios gali sugadinti jo batus; mintyse burnoja lietų, nes reikia nešti didelį skėtį; pyksta, kad negali miesto centre pasistatyti automobilį stovėjimo aikštelėje, todėl štai tenka kėblinti pėsčiomis iki tikslo; o ir pyksta ant savęs, kad jaučiasi dėl viso šito toks nelaimingas…

Priešais eina Ji. Basutės peršlapo, skėtis paliktas namuose. Šukuosena nuo lietaus jau niekam tikusi. Eina… šlepsėdama per balas savo džiaugsmui… Ji pakelia veidą į dangų ir mėgaujasi kiekvienu lietaus lašeliu. Nuo jos plaukų varva kutenančios vandens srovelės, ir ji nusijuokia. Ji ištiesia delnus lietui ir niūniuoja mėgiamos melodijos motyvą. Ji jaučiasi laiminga…

Jie prasilenkia ir nužvelgia vienas kitą…

“Gražus… Turbūt, laimingas”, – pagalvoja Ji.

“Sušlapusi, nelaiminga, beprotė”, – pagalvoja Jis.

O, kaip dažnai mes klystame, galvodami apie kitus …

Dvi sėklos (P. Chansen)

Ant derlingos pavasarinės žemės šalimais gulėjo dvi sėklos.

Pirmoji sėkla tarė: ” Aš noriu užaugti! Aš noriu suleisti šaknis giliai į žemę ir jos paviršiuje išleisti daigelius. Aš svajoju išsiskleisti švelniais pumpurais ir paskelbti pavasario atėjimą… Aš noriu pajusti šiltus saulės spindulius ir rasos lašelius ant savo lapų!”

Ir iš sėklos išaugo graži gėlė.

Antroji sėkla pasakė: “Aš bijau… Jei suleisiu šaknis į dirvą, tai visiškai neaišku, su kuo jos ten gali susidurti tamsoje. Jei aš išleisiu gležnus daigus, tai juos gali kas nors pažeisti… O jeigu pasirodys pumpurai, tai juos gali apgraužti kenkėjai. Jei iš pumpurų išsiskleis žiedai, tai juos nuskins arba sutryps kojomis… Ne jau, geriau aš palauksiu saugesnio laiko.”

Ir antroji sėkla ėmė laukti.

Ieškodama maisto, šalia klaidžiojo višta. Pamatė gulinčią ant žemės sėklą, ir.. akimirksniu ją sulesė.

Apkabinimas (D. Kenfild)

Apkabinimas yra naudingas sveikatai. Jis stiprina imuninę sistemą, gydo depresiją, mažina stresą ir gerina miegą. Jis jaunina, teikia jėgų ir neturi jokių napageidaujamų šalutinių efektų. Apkabinimas – iš tiesų stebuklinga priemonė nuo visų ligų.

Apkabinimas yra visiškai natūralus žmogui. Jis organiškas, su būdingu prigimtiniu saldumu, neturi dirbtinių komponentų, neteršia oro, nekenkia aplinkai ir daro šimtaprocentinį gerą poveikį.

Apkabinimas – ideali dovana. Puikiai tinka visiems atvejams, jį malonu ir gauti, ir dovanoti. Jis išreiškia jūsų rūpestį, nereikalauja papildomo įpakavimo, ir, žinoma, pilnai atsiperka.

Apkabinimas praktiškai neturi jokių trūkumų. Nereikalauja maitinimo elementų keitimo, nepavaldus infliacijai, negadina figūros, nesusietas su mėnesinėmis įmokomis, apsaugotas nuo grobikų ir neapmokestintas.

Apkabinimas – nepakankamai išnaudotas resursas, turintis stebuklingą galią. Kai mes atveriame savo širdis ir rankas, mes paskatiname kitus sekti savo pavyzdžiu.

Prisiminkite jums brangius žmones. Ar norėtumėte jiems kažką pasakyti? Arba pasidalinti apsikabinimu? Ar jūs tiesiog laukiate ir viliatės, kad jie pirmieji tai padarys? Prašau, nelaukite! Geriau pradėkite patys!

Visiems linkiu gražiai užbaigti šiuos metus! Smagių artėjančių švenčių!!