Sodinkime gerumo sėklas

Kaip rašyti apie kažką gero, kai…

Bet būtent dabar ir svarbu rašyti apie gėrį, mielieji.

Tam, kad primintume sau arba tiems, iš ko tas gėris atimtas, kad yra kasdieniniai stebuklai.

Prisiminkime, kaip:

* plaka širdis, kai apkabiname mylimą žmogų;

* su kokiu pasitikėjimu laikosi už suaugusiojo rankos vaikas;

* kaip melodingai gieda paukščiai rytais;

* kaip mamos kepa pyragus ir kviečia arbatos;

* kaip malonu prižiūrėti kambarinius augalus;

* kaip gardžiai kvepia vasarą troškinys su šviežiais žalumynais;

* kaip džiugina draugų pasiekimai;

* kaip nuoširdžiai juokiasi vaikai;

* kaip nuramina žmonių širdies šiluma;

* kaip kutena padus žolė, kai eini basomis;

* kaip užsidega vakarais žvaigždės.

Sąmoningai pastebėdami gėrį, mes išliekame žmonėmis. Mes jaučiame ir branginame šio pasaulio grožį ir mylime visa širdimi.

Sodinti gerumo sėklas, o ne nekęsti – vienintelis būdas išsaugoti sveiką nuovoką šiame keistame besikeičiančiame pasaulyje.

Mes tai galime.

Padėka autorei! Pagal U. Ferdman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jis nesnaudžia…

Ar žinote, kad šiame pasaulyje yra stebuklingas netikėtų permainų vėjas?

Jo geraširdiškos akys spindi žvaigždėmis danguje, jo šmaikšti šypsena – iš pavasarinių saulės zuikučių, o didžiulė žila barzda nupinta iš šiaurės pašvaistės.

Ir, rodos, jo veikla visai nepastebima! Tačiau pakanka tik atsukti laiko juostą atgal ir pažvelgti dar kartą į savo gyvenimą, ir mes būtinai pastebėsime tuos stebuklingus momentus, kai kartais viskas taip netikėtai keičiasi pačia palankiausia linkme.

Ir mes pradedame suprasti, kad jis tikrai yra, tas nematomas burtininkas, kuriam vos lengvai pūstelėjus, mes staiga atsiduriame reikiamu laiku reikiamoje vietoje, pasibaigia sunkus periodas, kažkokiu “atsitiktiniu“ būdu gauname įdomų darbą arba nelauktai sutinkame savo gyvenimo meilę…

Apsižvalgykime… Jis vėl ir vėl įvairiausiomis kryptimis pažeria savo “atsitiktinius“ stebuklus: kažkas “netikėtai“ sutampa, kažkas išsisprendžia, kažkas baigiasi, kažkas prasideda, kažkas susitinka…

Ir nors mes dar to nematome, bet – atminkime: stebuklingas netikėtų permainų vėjas niekada nesnaudžia!..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

Trumpai…

* Būna gyvenime laikotarpiai, kuriuos reikia tiesiog išgyventi su tvirtu tikėjimu šviesia ateitimi.

* Kupiname stresų ir negatyvių naujienų pasaulyje taip lengva prarasti ryšį ir su savimi, ir su pasauliu…

* Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja didelio tempo, tačiau žmogus – ne mašina, todėl būtina laiku sustoti. Poilsis neatima laiko – jis sugrąžina jėgas. 

* Negalima neutraliai arba pozityviai žiūrėti į blogį, tai nenatūralu. 

* Blogis negali kilti iš gėrio.

* Kai nėra vidinių orientyrų, pradedama remtis kitų nuomone.

* Sakydami kitiems “taip“, įsitikinkime, ar nesakome “ne“ sau.

* Tarp tikrų vertybių nėra konflikto, tarp teisingų atsakymų į esminius gyvenimo klausimus nėra prieštaravimų.

* Melas nesiremia argumentais – jis primeta savo taisykles. Melas neieško tiesos – jis reikalauja paklusnumo.

* Konfliktai ir ginčai baigiasi tuomet, kai klausomės kito žmogaus ne iš “gynybos“ pozicijos, ne iš pozicijos “aš aukščiau“, “aš teisus, o tu neteisus“, o iš pagarbos ir gilaus supratimo.

* Giriasi tie, kurių neturi už ką pagirti kiti.

* Kai kurie žmonės visada su savimi nešiojasi šaukštą deguto.

* Nėra jokios amžiaus krizės, yra gyvenimo būdo krizė.

* Kai tamsu ir sunku, yra patikimas būdas nušviesti kelią – daryti tai, kas geriausiai gaunasi.

* Mes negalime akimirksniu pakeisti sunkių išorinių aplinkybių, tačiau galime tapti svarbia pozityvių permainų dalimi.

* Mintys – tarsi sodinukai, sodinkime jas sąmoningai, kad neužaugtų tai, ko nesitikime ar nenorime. 

* Tavo vidinė šviesa kažkam gali tapti kelrodžiu švyturiu.

* Įkvėpimas – gerų permainų pagrindas.

* Kuo mažiau įtampos gyvenime – tuo daugiau jėgų ir energijos savo gyvenimui ir mūsų artimiems ir mylimiems žmonėms.

* Laimė – tai sutapimo su savimi tikruoju akimirkos.

* Kartais laimė – tai kuomet viskas gerai, o kartais – kai tu esi geras.

* Nedidelės džiaugsmo akimirkos panašios į mažus žiburėlius: šviesiais laikais jų nepastebime, o tamsiais – neįmanoma be jų išgyventi.

* Idealių žmonių nėra, bet yra mylimi žmonės, o mylimi – visada patys geriausi.

* Gerumas panašus į pienę: pražysta širdyje ir pasklinda į aplinka mažais pūkeliais, didindamas gėrį pasaulyje…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kaip atramos taškas

Tamsiais laikais ypač gerai matomi šviesūs žmonės.

Jie kaip ugniniai stiprybės stulpai išjudintos iki kraštutinumų erdvės centre.

Kaip atramos taškas šiam pasauliui, kuris laikinai prarado orientyrus ir kurį purto, kaip karštinėje prieš artėjančias permainas. 

Tamsiais laikais aiškiai matoma, ar dega širdys, ar ten niekada ugnies ir nebuvo. Kas kam draugas, brolis, ir koks kraujas teka venomis.

Tamsiais laikais nėra teisių. Yra pasimetę kelyje žmogiškųjų sielų laivai.

Ir yra šviečiantys švyturių žiburiai, kviečiantys juos pas save – į meilės ir taikos šviesą…

Padėka autorei! Pagal A. Hofman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Mūsų pavasaris

Jis ateina nepaisydamas abejonių… Nepaisydamas šalčių, nuovargio, nusivylimo.

Šypsosi švelniais saulės atspindžiais pro užuolaidas… Pasklinda jaukia šiluma sušalusiomis miesto gatvėmis.

Skamba ilgai laukta tirpstančio sniego lašų muzika.

Skleidžiasi pirmųjų trapių žiedų pumpuruose…

Pažadina širdyje jaunystės, meilės, pamirštų svajonių ugnelę…

Jis apgaubia jaukiu švelnumu… Prisotina. Įsimyli. Įkvepia. Atgaivina.

Jis jau čia, kiekvienoje sekundėje, kiekvienoje akimirkoje.

Tyras, lengvas, ilgai lauktas – mūsų pavasaris…

Padėka autorei! Pagal A. Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės, santarvės ir gerovės mums visiems 🙂 !

Neskubėkite…

Neskubėkite. Jūs viską suspėsite!

Neklausykite frazių apie tiksintį laikrodį. Nereaguokite į provokacijas, kad paskui bus per vėlu. Taip nėra.

Viskam savo laikas. Ir jei jūs dabar kažko negalite pasiekti, tai reiškia, kad tiesiog tam laikas dar neatėjo. Jis laukia, kada mes būsime pasiruošę.

Net tada, kai mes nieko neveikiame – mes veikiame. Atgauname jėgas, ilsimės, nusimetame nereikalingą krūvį arba persiformatuojame lyg diskas įjungtame kompiuteryje. Galiausiai, mes juk nelaikome tuščiu reikalu plaukų plovimą?

Tik vos keliais atvejais mes gaištame laiką veltui: kai pavydime, kai lyginame save su kitais arba galvojame, kad viskas galėjo būti kitaip. Tai iš tiesų kvailystės, kuriomis neturėtume užsiimti.

Visa kita – galima. Net jei mes sulėtiname tempą, kad paskui įsibėgėtume ir pakiltume aukštyn.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jis jau visai šalia

Vasaris – lyg tiltas tarp užsitęsusio žiemos sąstingio ir džiugaus ilgai laukto pavasario…

Stiprus dygus vėjas dar vis siaučia gatvėse, verčia suptis į šalikus, o rankas slėpti į šiltas pirštines. Anksti temsta. Bet širdyje jau truputį lengviau, truputį šilčiau, truputį šviesiau… 

Širdis atitirpsta plonyčių saulės spindulių šviesoje, taip gražiai žėruojančių ant langų rytinio šaltuko nupieštų nėrinių. Širdis jau pagauna vos juntamą atšilimo atgaivą, kai jaukioje virtuvėje kepami blynai, o ant stalo vazoje švelniai kvepia pirmosios trapios tulpės…

Vasaris – tai žiemiškai jaukūs vakarai ir pavasariškai gaivios svajonės, nauji planai. Maži džiaugsmai šaltose dienose.

Vasaris – saldi švelnios pavasario melodijos nuojauta…

Padėka autorei! Pagal A. Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tu žinai

Tu viską žinai – visus atsakymus. Bet galbūt dar nepasiruošęs juos priimti ir kažkaip juos pritaikyti. 

Žmogus visada žino, kaip yra teisinga, ką jis jaučia ir ko iš tikrųjų nori. Žino ir jaučia širdimi.

Bet nevaldomas protas primeta kažkieno sugalvotus svetimus šablonus, įsitikinimus, apribojimus, baimes, svetimas “taisykles“.

Ir žmogus arba seka paskui juos, nuklysdamas nuo savo kelio, arba slepiasi už jų nieko nekeisdamas savo gyvenime.

O juk visi atsakymai – paviršiuje. Tereikia būti sąžiningu su savimi, pamatyti juos ir priimti. Nes kai žinai atsakymus ir sąžiningai pažvelgi į situaciją – labai greitai atrandi sprendimus, galimybes ir išeitį.

Tu viską žinai. Tiesiog sustok ir išgirsk savo širdies balsą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Pasakėlė “Vasaris, jis toks…“

“O kaip jūs galvojote? – stebėjosi Mažasis Angelas. – Vasaris taip pat nori pabūti kovo mėnesiu. O todėl kad atsibodo siausti, pūsti šaltus vėjus, gąsdinti žmones šalčiais… Pavasario norisi. Šilumos ir lengvumo… Ir jei jau sniego – tai labai švelnaus, tokio puraus, besvorio, pūkuoto… O dar geriau ir visai be sniego – tegul sau balos tyvuliuoja, o šaltinėliai į visas puses čiurlena… Ir taip norisi laivelį į plaukiojimą paleisti… Į tolimus, ir visai nesvarbu, kokius, krantus… Tegul tiesiog plaukia… Kažkur…

O gal vėl sniego pažerti? Kad kiemsargiai turėtų kuo užsiimti. Nuo pat ryto takelius nukas, kad neliūdėtų… Ir žmonės, štai, pažiūrėk, kepures, kailinius iš karto apsivilko (juk vasaris vis dėl to!), o išėjo į gatvę – ten atšilimas…

Ir varnos jau sunerimo. “Vasari, – klausia, – tu žiema vis dėl to ar kaip?..“ O vasaris tik juokiasi stambių lašų nuo stogų barbenimu… Pokštininkas… Tik štai su saulute niekaip negali  susitarti. Miega ji dar. Užsiklojo miglotai-pilka debesų antklode ir paprašė iki kovo nežadinti. Arba net iki balandžio mėnesio… O ko jūs norėjote? Žiema…“

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jam reikalinga tavo meilė ir palaikymas

Lengva mylėti pasaulį, kai tavo aplinkoje viskas nuostabu. Lengva atsakyti tuo pačiu į jo išorinę ramybę, gerovę ir didingumą.

Tačiau būna laikai, kai tau atrodo, jog visas tave supantis pasaulis tiesiog išsikraustė iš proto, ir jis visai neieško būdų kažką tau paaiškinti, sukeldamas baimę ir neviltį.

Žinai, kaip tik tokiais būties momentais pasaulis yra bejėgis, ir labiausiai už viską jam reikalingi tavo palaikymas ir tavo meilė.

Būtent tavo. Meilė, nežiūrint į nieką, meilė-atjauta, meilė-didžiadvasiškumas, meilė-supratimas, meilė-paguoda.

Pabandyk, ir tu sužinosi, kad tokia meilė gali kurti stebuklus.

Padėka autoriui! Pagal I. Nemoff esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !