Browsing the Mintys category...


Techninis aptarnavimas: – Klausome jūsų.

Klientas: – M-m-m… viską apsvarstęs, aš vėl ryžausi instaliuoti “Meilę”. Galėtumėte man padėti?

Techninis aptarnavimas: – Žinoma. Jei jūs pasirengęs, galime pradėti tuojau pat.

Klientas: – Na, aš nelabai susigaudau šiame procese, bet manau, kad esu pasirengęs. Nuo ko pradėti?

Techninis aptarnavimas: – Pirmiausiai atverkite “Širdį”. Jūs žinote, kur yra jūsų “Širdis”?

Klientas: – Taip. Bet ar galima instaliuoti “Meilę”, jei yra paleistos kitos programos?

Techninis aptarnavimas: – Kokios programos?

Klientas: – M-m-m.. turiu pajungtas “Praeities Nuoskaudas”, “Žemą Savęs Vertinimą”, “Nusivylimą ir Niūrumą”.

Techninis aptarnavimas: – Su “Praeities Nuoskaudomis” neturėtų būti problemų. Kad netrukdytų kitų programų darbui, “Meilė” jas palaipsniui ištrins iš operatyvinės atminties, išsaugodama kaip laikinus failus. Savo modulio “Aukštesnė Savimonė” pagalba “Meilė” palaipsniui ištrins ir “Žemą Savęs Vertinimą”, tačiau jūs pats turėsite ištrinti visą “Nusivylimą ir Niūrumą”, nes jie gali trukdyti instaliuoti “Meilę”.

Klientas: – Bet aš nežinau, kaip ištrinti. Galėtumėte pamokyti?

Techninis aptarnavimas: – Žinoma. Įeikite į pagrindinį meniu ir pabandykite įjungti “Atleidimą”. Junkite tiek kartų, kiek prireiks ištrinti “Nusivylimą ir Niūrumą”.

Klientas: – Gerai, viskas gavosi. Ačiū… oi, “Meilė” pati pradėjo instaliuotis… Ar tai normalu?

Techninis aptarnavimas: – Taip, bet nepamirškite, kad jūs turite tik bazinę programą. Ją pilnai patobulins “Kitos Širdys”.

Klientas: – Oi,.. atsirado pranešimas “Klaida! Programa neveikia su vidiniais komponentais”. Ką tai reiškia?

Techninis aptarnavimas: – Nesijaudinkite. Tai techninis terminas, jis parodė, kad “Meilė” jau dirba su išoriniais komponentais, bet dar nepasikrovė į “Jūsų Širdį”. Kad tai įvyktų, reikia iš pradžių pamilti save.

Klientas: – Ką gi man dabar daryti?

Techninis aptarnavimas: – Paspauskite ties “Pritarimu Sau”, o paskui įjunkite šiuos failus: “Atleidimas Sau”, “Savo Privalumų Pripažinimas”, o taip pat “Savo Trūkumų Pripažinimas”.

Klientas: – Gerai, padaryta.

Techninis aptarnavimas: – O dabar nukopijuokite visa tai į “Mano Širdį”, ir sistema pati ištrins nederančius failus. Tačiau jums teks savarankiškai ištrinti “Daugiažodę Savikritiką” iš visų meniu, o taip pat išvalyti šiukšlinę. Įsitikinkite, kad “Daugiažodė Savikritika” sunaikinta pilnai, ir niekuomet, jokiomis aplinkybėmis nesisiųskite šio failo.

Klientas: – Viskas gerai! “Mano Širdis” pildosi naujais failais! Monitoriuje pasirodė “Šypsena” ir “Dvasinė Pusiausvyra”. Taip visuomet nutinka?

Techninis aptarnavimas: – Ne visada… Kartais tai užtrunka žymiai ilgiau… Taigi… “Meilė” įdiegta. Dar viena detalė: “Meilė” – nemokama programa. Kad ji normaliai funkcionuotų, būtina ją dovanoti kitiems, o jie mainais padovanos jums savąją.

Klientas: – Ačiū! :)

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus, saulėto ir šilto savaitgalio!! :)



* Sukūręs vyrą, Kūrėjas suprato, kad gali žymiai daugiau.. ir sukūrė moterį :) .

* Ji tokia įvairi:

- tai kaprizinga, tai supratinga;

- tai jaučiasi gražuolė, tai pabaisa;

- tai nekantri, tai ištverminga;

- tai tyli, tai plepa;

- tai stipri, tai silpna;

- pyksta ir taikosi;

- verkia arba juokiasi;

- skundžiasi neturinti ką apsirengti ir prašo dar vienos spintos rūbams..

Ne, ne, tai ne diagnozė, tai – Moteris :) ..

* Juokaujama, kad išrastas dirbtinis intelektas – brunete nudažyta natūrali blondinė, tačiau… moteris išmintingesnė už vyrą: ar jūs kada girdėjote, kad moteris pamestų galvą tik dėl to, kad vyro kojos gražios?..

* Viskas, ką daro moteris namuose – nepastebima. Pastebėti pradedama tuomet, kai ji to nedaro.

* Klysta ir vyrai, ir moterys, galvodami vieni apie kitus: vyrai – kad visos moterys skirtingos, o moterys – kad visi vyrai vienodi.

* Vienos moters žvilgsnis į kitą primena muitinės kontrolę.. Ir nėra moteriai nieko labiau guodžiančio, nei sutikti moterį, kuri sveria daugiau už ją. Nors.. nėra artimesnių žmonių, nei moterys, besilaikančios tos pačios dietos :) ..

* Niekas taip nepadeda namų tvarkyme, kaip atjungtas internetas.

* Mažai kas žino, kad kalba moterys ne taip jau tuščiai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: jos tiesiog pritaiko reklamos principą: pasiekia savo daugkartiniu kartojimu.

* Ir vis dėlto optimistas žmogus, kuris mano, kad moteris baigė pokalbį telefonu tik todėl, kad pasakė “viso gero”.

* Kai moteris prašo patarimo, jai reikalingas ne patarimas, o pašnekovas, kuris padėtų suprasti, ką ji kalba :) .

* Šalia tikro vyro – tiesiog laiminga moteris, šalia kitų – stipri moteris.

* Moteris moka įdėmiai klausyti savo vyro – ypač tuomet, kai jis kalbasi su kita moterimi..

* Flirtas – kuomet moteris nežino ko nori, tačiau visai būdais to siekia..

* Romantika – nuotaika, kai viskame matai tik gera.. Todėl moterys “nepataisomos” romantikės :) .

* Mylinti moteris iš kasdienybės padaro stebuklą :) ..kokia laimė būti laimės priežastimi!

Sveikinimai visoms nuostabioms Moterims gražios pavasario šventės proga :) !



Kodėl Nubudę (Nušvitę) nežadina kitų? (Ch. I. Chan)

Daugeliui kyla klausimas – kodėl Nubudę nežadina kitų? Atsakymas toks: mažų vaikų sveikata priklauso nuo miego, todėl juos žadinti nerekomenduojama. Vaikai auga miegodami. Jeigu jie laiku neatsiguls, jie gali susirgti, ir tuomet užaugę negalės gerai atlikti savo misijos.

Vaikystei reikia daug miego, vaikai turi daug miegoti. Tokia nebrandžių sielų prigimtis. Jie vaikai, kokie seni beatrodytų jų kūnai. Jų keistenybės, jų susižavėjimas, jų džiaugsmas nukreipti į negilius dalykus – kaip vaikų gyvenimas į saldumynus ir žaisliukus.

Štai kodėl Nubudę eina lėtai ir tyliai, kad savo žingsniais neprikeltų giliai miegančių. Pakeliui jie pažadina tik tuos, kurie neramiai vartosi savo lovelėse. Jiems Nubudę tyliai paduoda ranką.

Ir nėra nieko blogo tame, kad žadinami tik nedaugelis, palikus daugumą miegoti. Juk iš kitos pusės – koks didelis gėris yra tame, kad leidžiama išsimiegoti tiems, kam reikia miego.

Laimės atmintinė (J. Stužuk)

1. Padaryk šiandien kažką neįprasto arba leisk sau neįprastai mąstyti.

2. Du kartus nutylėk, kai norėsi pasakyti kažką negero.

3. Padėk trims žmonėms – tiems, kam reikia tavo pagalbos.

4. Užduok sau keturis klausimus, į kuriuos dar neturi atsakymo.

5. Pagalvok apie penkis nuostabius, tavo pažįstamus žmones.

6. Prisimink šešis gražius savo gyvenimo momentus.

7. Septynias minutes šiandien nieko negalvok, tiesiog klausyk.

Kad pakeistum pasaulį jau šiandien – pradėk nuo savęs :) !

Nepakanka matyti

Kartą mokinys paklausė Mokytojo:
- Paaiškink, Mokytojau, kodėl aš, turėdamas tokias pat akis kaip tavo, dažnai nematau to, ką matai tu?
- Luktelk, – atsakė Mokytojas.
Jis išėjo iš kambario ir netrukus grįžo, laikydamas rankose rankraštį, parašytą nepažįstama senovine kalba.
Išvyniojęs jį, Mokytojas paklausė:
- Ką tu matai?
Nenorėdamas pasirodyti neišmanančiu, mokinys atsakė:
- Aš matau šiame rankraštyje amžių išmintį..
Mokytojas nusišypsojo:
- Iš tiesų prieš tavo akis – graikų prekeivio ataskaita. Aš tai žinau todėl, kad sykį, nebijodamas sau pripažinti, kad nieko nesuprantu – ėmiausi ir išmokau šią senovinę kalbą..

Poilsiaujantis angelas

Gyveno sau du angelai. Vienas beveik visą laiką ilsėjosi ant debesėlio, o kitas nuolat skraidė iš Žemės pas Dievą.
Poilsiaujantis angelas nusprendė paklausti besidarbuojančio angelo:
- Ko gi tu nuolat skraidai ten ir atgal?
- Aš atnešu Dievui pranešimus, kurie prasideda “Padėk man..” O tu kodėl beveik visą laiką ilsiesi?
- O aš turiu pristatyti Dievui pranešimus, kurie prasideda “Dėkoju Tau..”

Visiems linkiu saulėtos pavasarinės nuotaikos ir smagaus savaitgalio :) !



Pasodinę jauną medelį, mes turime jį saugoti nuo įvairių pavojų tam, kad jis galėtų išgyventi. Vienas iš tokių pavojų – vandens trūkumas.

Mes turime reguliariai laistyti sodinuką, kol jis išleis stiprias šaknis ir pasieks vandeningą sluoksnį, kad turėtų maitinimą nepriklausomai nuo išorinių sąlygų.

Lygiai taip pat turime saugoti ir mūsų užgimusį “aš” nuo dvasinių žinių troškulio.

Mes galime tai padaryti, bendraudami su dvasiškai turtingais žmonėmis, lankydami seminarus, dalyvaudami diskusijose dvasinėmis temomis, o taip pat medituodami ir melsdamiesi.

Mes maitiname savo dvasinius sodinukus kasdienine malda, meditacija ir dvasinių tekstų skaitymu.

Dar vienas pavojus – sodinukus gali apgraužti netoliese besiganančios ožkos. Todėl jauną medelį reikia laikinai aptverti, kad ožkos nepasiektų jaunų lapų ir ūglių.

O kuomet medelis užaugs ir jo lapai bus ožkoms nepasiekiami, tvorelę galima bus išardyti ir nesibaiminti dėl medžio.

Dabar medis stiprus ir saugus, dabar jis pats gali suteikti ožkoms pavėsį nuo kaitrios saulės ir apsaugoti nuo lietaus bei sniego. Dabar medis ožkoms bus naudingas.

Taip ir mes: savo dvasinio augimo pradžioje turime saugotis bendravimo su bedvasiais žmonėmis tam, kad sustiprėtų mūsų vidinis tikėjimas ir disciplina.

Šis apribojimas, žinoma, negalioja šeimos nariams, kuriuos mes mylime ir kuriems turime padėti.

Taip pat šis draudimas negalioja tiems, kam reikia mūsų pagalbos. Šis apribojimas liečia tik paviršutiniškus visuomeninius kontaktus.

Vengdami tų, kurie negatyviai žvelgia į dvasines vertybes ir bendraudami su dvasingais žmonėmis, mes palaipsniui auginame iš savo dvasinių sodinukų didelius stiprius medžius – tokius, kuriems jau nereikia apsaugos.

Mes galime daugiau nesibaiminti įvairių negatyvių poveikių, nes jie jau nepakenks mūsų esmei, pagrindui.

Dabar mes, kaip tie galingi dideli medžiai, galime suteikti paguodą, meilę ir išmintį net tiems, kas anksčiau galėjo mus nuvesti į šalį nuo pasirinkto kelio.

Išsiaiškinkite – kas jūs: sodinukas ar subrendęs medis, ir veikite atitinkamai :) .

(autorius – R. E. Nadžemi)

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio! :D



Gyvenimo simfonija (R. E. Nadžemi)

Gyvenimas panašus į simfoniją, kur kiekvienas iš mūsų – tarsi instrumentas, grojantis savo nepakartojamą partiją šiame nuostabiame muzikiniame kūrinyje. Nei vienas instrumentas negali sugroti kitam parašytos melodijos. Kiekvienas turi savo nepakartojamą muzikinę partiją. Kiekvienas svarbus ir reikalingas tam, kad būtų pasiekta harmonija.

Jei mes, būdami instrumentais, grojame savo melodiją nederindami jos su kitais instrumentais, tuomet mes kuriame disharmoniją. Jei mes nepastebime Kosminio Dirigento ženklų, tuomet mes trukdome sklandžiai atlikti Žemės Simfoniją.

Jei muzikinis instrumentas pameta savo natas ir pamiršta, ką turi groti, tuomet greičiausiai jis pradės mėgdžioti kitus. Tačiau toks grojimas jau nebus nepakartojama partija. Jam nesuteiks tikros laimės ir džiaugsmo kitiems instrumentams parašytų muzikinių partijų atlikimas.

Be to, jei instrumentas išderintas, atlikti sklandžiai melodiją jis negalės. Instrumentą reikia kasdien derinti ir juo groti.

Ar jūs žinote savo partiją? Ar atliekate ją? Ar esate pasiryžę atlikti įvairias Kosminio Dirigento siūlomas partijas?

Laimė tai…

Laimė gyvena paprastą gyvenimą… Ji šalia, tereikia ją pamatyti…

Laimė – tai pirmasis rytinis spindulys, draugiškai žadinantis ir užpildantis kambarį šiluma ir jaukumu;

Laimė – šiltos arbatos puodelis speiguotą dieną;

Laimė – vaiko dovanota pūkuotų pienių puokštė, sraigė, bučinukas…;

Laimė – kuomet skubančioje minioje pamatai draugišką šypseną;

Laimė – tai žiemą ant palangės pražydusi gėlė;

Laimė – ryški vaivorykštė danguje po lietaus;

Laimė – kuomet naktį guli ant žolės ir stebi žvaigždėtą dangų;

Laimė – kai laikai ant rankų kūdikį ir jis šypsosi tau;

Laimė – kai žinai, kad esi reikalingas, kad tave prisimena;

Laimė – kuomet brangūs žmonės yra laimingi;

Laimė – tai apkabinimas;

Laimė – matyti, kaip nušvinta žmogaus veidas, išvydus tave;

Laimė – kuomet eini namo ir žinai, kad tavęs laukia;

Laimė – tai palaikymas sunkią akimirką;

Laimė – kūrybinis procesas, netikėtos įkvepiančios mintys;

Laimė – kuomet suaugę vaikai sako savo tėvams, kad myli juos;

Laimė – kai pasitiki tavimi ir tu pasitiki;

Laimė – jaukiai įsisukus į pledą skaityti knygą;

Laimė – tai gebėjimas mylėti, dovanoti gerumą, suprasti, dalintis;

Laimė – tiesiog laikytis už rankų;

Laimė – bendrumo ir vienybės pojūtis…

Kiekvienas iš mūsų gali tęsti šių gražių akimirkų sąrašą. Atrodytų – tik akimirkos, bet jų teikiama laimė tokia didelė! Kai išmokstame matyti laimę paprastuose dalykuose, nuoširdžiai nustembame: kiek daug laimės mūsų gyvenime!.. :)

Visiems linkiu gražaus savaitgalio! :D



* Meilė – pats gyvenimo pulsas. Niekas negali būti be meilės – tai neįmanoma. (Ošo)

* Meilės aritmetikoje vienas plius vienas yra viskas, o štai du minus vienas – nelieka nieko. (M. McLauglin)

* Meilės, kurią spinduliuoja kitas žmogus, šaltinis yra tavo paties širdyje. (D. Čopra)

* Laimė didėja, kai ja daliniesi su kitais. (Z. De Lametri)

* Meilė – taurus jausmas, jos reikalauja būties harmonija, be jos nėra ir negali būti gyvenimo. (A. Gercenas)

* Įsimylėjimas meilėje – tas pats, kaip vaikystė gyvenime. (Ž.Polis)

* Meilė apima visas gerąsias žmogaus savybes. (H. Balzakas)

* Žmogus turi būti visada laimingas, jei laimė baigiasi, žiūrėk, kur suklydai. (L. Tolstojus)

* Mylėti – kito laimėje atrasti savo paties laimę. (G. Leibnicas)

* Laimė – ne galutinis tikslas, o būdas keliauti per gyvenimą. (D.Didro)

* Meilės įvairovės ieškojimas – bejėgiškumo požymis. (H. Balzakas)

* Tyrumas meilėje – tai neturėjimas piktos valios mintyse ir poelgiuose. (Ramta)

* Pavyduolio meilė panašesnė į neapykantą. (Moljeras)

* Laimingas tas, kuris laimingas savo namuose. (L. Tolstojus)

* Meilės energija rami, džiaugsminga, įkvepianti. Meilė negali tempti žemyn, ji visuomet veda į priekį. (Ošo)

* Meilė brangesnė už turtus; ji deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti; ji – visas pasaulis, nors ją galima apkabinti abiem rankom. (M. Jokajus)

* Niekados niekas nesiskundė, kad buvo per daug mylimas. (L. Tolstojus)

* Norintis daryti gera beldžiasi į uždarytus vartus; mylintis – randa vartus atidarytus. (R. Tagorė)

* Tikras žmogus, idealus žmogus – Homo Amans – mylintis žmogus. (J. Riurikovas)

* Ką jūs bedarytumėte – gėrio ir meilės pasaulyje turi daugėti! (Ramta)

* Štai esminė tiesa: meilė yra kiekviename, ir kiekviename yra gebėjimas mylėti ir būti mylimu. (Ošo)

* Meilė – ne likimas ar pasisekimo rezultatas, ji “neateina ir neišeina”, mes kuriame ją, dovanojame ir dalinamės. (A. Džeksonas)

* Pasakyti “aš tave myliu” užtrunka kelias sekundes, o parodyti, kaip – visą gyvenimą.

Beje, ši diena taip pat primena mums, kad beliko pora savaičių iki pavasario ;) ! Mylėkime, dosniai dovanokime savo širdžių šilumą, ir pasaulis sužydės! :)



* Dieve, koks beprotiškas laikmetis: iš proto pradėjo eiti net ir tie, kurie jo neturėjo.

* Šviesa sklinda greičiau už garsą. Todėl kai kurie žmonės tiesiog švyti, kol nepradeda kalbėti..

* Ji tokia graži, kad jau negali būti nei gera, nei protinga.

* Protingi naudojasi kompiuteriu tam, kad sutaupytų laiką, kvaili – kad jį švaistytų.

* Niekas taip nesuartina žmonių, kaip visuomeninis transportas.

* Mokykla – tai vieta, kur mokytojai reikalauja iš mokinių idealaus visų dėstomų dalykų žinojimo, tuo tarpu patys gerai žino tik vieną.

* Pasaulyje nėra amžino variklio, bet užtat yra daugybė amžinų stabdžių.

* Tikras diplomatas visuomet žino – ko paklausti, jei nežino, ką atsakyti.

* Jei norite pusryčių į lovą – miegokite virtuvėje.

* Jei nori būti šiuolaikinė, mūsų dienų moteris turi visada atrodyti kaip jauna mergina, rengtis kaip berniukas, galvoti kaip vyras ir dirbti kaip arklys.

* Paskaičiuota, kad keturmetis per dieną užduoda vidutiniškai 473 klausimus!

* Atminkite: ką bedarytumėte žmonėms už akių, jūs visuomet tai darote Dievo akivaizdoje.

* “Mes pradėjome gyventi geriau” – pasakė valdžia. “O kada pradėsime geriau gyventi mes?” – pagalvojo liaudis.

* Laimė – tai kuomet atsakant į klausimą “kaip gyveni?” nereikia meluoti.

* Didelis kyšis net prokurorą paverčia advokatu.

* Žmonės gali pamiršti tai, ką jūs pasakėte. Gali pamiršti ir tai, ką padarėte. Bet jie niekuomet nepamirš to, ką jūs privertėte juos pajusti.

* Pirkote loterijos bilietą ar ne – tikimybė išlošti loterijoje vienoda.

* Niekas taip netrikdo moters, kaip prašymas trumpai papasakoti apie save.

* Prieš miegą programuotojas pasistato prie lovos dvi stiklines: pilną – jei norės atsigerti, ir tuščią – jei nenorės.

* Ir vis dėlto aukštakulniai – unikalus dalykas: apsiavei – elegantiška moteris, nusiavei – laimingas žmogus.

* Jei moteris nori kažko saldaus, ji visuomet save įtikins, kad tortas, kurį ji valgo – dietinis.

* Kaktusas – tai nusivylęs gyvenimu agurkas.

* Jei namų tvarkymas prasideda nuo kompiuterio klaviatūros valymo, tuomet tuo jis ir pasibaigia.

* Žmonės sunkiai atpažįsta melą todėl, kad nenori žinoti tiesos.

* Jei jūs galvojate, kad jus visi pamiršo – pabandykite praleisti kelias neapmokėtas sąskaitas už komunalines paslaugas.

* Gyvenimas – tai toks teatras, kurio scena Žemėje, o žiūrovų salė – Danguje.

* Jei moteris tyli, reiškia, ji miega.

* Juokas mažina įtampą organizme ir stiprina imuninę sistemą. Šešiamečiai juokiasi vidutiniškai 300 kartų į dieną. Suaugę – tik 15-100 kartų į dieną :) .

(mintys iš interneto platybių :) )

Šypsokimės :) , smagaus visiems artėjančio savaitgalio! :)



Apie geras ir blogas mintis

Kartą susitiko dvi mintys: gera ir bloga. Nusprendė jos išbandyti – kuri turi didesnę įtaką žmogui. Blogoji mintis pirmoji ėmėsi veiksmų ir įslinko į vieno jaunuolio sąmonę. Rezultatų ilgai laukti neteko – jauną žmogų apniko ydos: jis pradėjo gerti, palaidai gyventi, nenoriai dirbo, o pyktis tiesiog perpildė jį…

Blogoji mintis džiūgavo dėl galimos pergalės ir vis stūmė jaunuolį į blogio pinkles, kol šis galutinai susipainiojo. Jis buvo visiškoje neviltyje ir nežinojo, kaip jam toliau gyventi. Dabar atėjo gerosios minties eilė veikti, ir ji nusprendė jam pagelbėti: nuramino, padėjo viską suprasti ir pasiūlė išeitį iš sunkios padėties. Jaunuolis pradėjo kitokį gyvenimą ir atgavo gyvenimo džiaugsmą :) !

Blogoji mintis supyko dėl savo pralaimėjimo ir pasirinko naują auką – jauną moterį. Netrukus ji pasidarė irzli: pradėjo pykti dėl smulkmenų ir savo prastą nuotaiką skleisti aplinkiniams. Moteris bandė vyti šalin blogas mintis, bet jos buvo atkaklios ir įkyrios, todėl ji darėsi vis dirglesnė. O blogoji mintis toliau dirbo savo juodą darbą ir šnabždėjo moteriai, kad blogą nuotaiką kompensuotų maistu ir gailesčiu sau…

Labai greitai moteris pasikeitė neatpažįstamai: nuo persivalgymo nutuko, o dėl niūrių minčių puolė į melancholiją ir depresiją. Blogoji mintis džiūgavo ir, siekdama pergalės, darė vis didesnį spaudimą moteriai. Ši vos nepražuvo, tačiau atėjo gerosios minties eilė veikti.

Gera mintis pajuto, kaip sunku jaunai moteriai, ir ją paguodė. Ji priminė, kad moteris yra puiki, išmintinga ir talentinga, tiesiog tai pamiršo, nes pasinėrė į skubėjimą ir niūrumą. Moteris sukluso, atsitiesė, nusišypsojo ir apsikabino gerą mintį, todėl bloga mintis jau nebegalėjo jos paveikti.

Taip išprašyta blogoji mintis įsižeidė ir su didžiuliu uolumu ėmė atakuoti vyresnio amžiaus žmogų. Ji tikėjosi greitos pergalės, bet niekaip negalėjo jo užvaldyti. Kaskart, kai ji prisiartindavo, žmogus vijo ją šalin ir kvietėsi geras, šviesias mintis.

Sutrikusi bloga mintis paklausė: “Kodėl neįsileidi manęs, žmogau?” Šis atsakė: “Mano sąmonėje tau nėra vietos, nes gyvenimo patirtis išmokė, kad aš galiu būti laimingas tik su geromis mintimis. Todėl jomis aš ir gyvenu, o tau nenoriu švaistyti savo brangaus gyvenimo laiko.”

Teko blogai minčiai pripažinti, kad gera mintis stipresnė… Nuo to laiko ji kiek atokiau laikosi nuo geros minties. Bloga mintis suprato, kad sėja blogį, kuris pražudo ne tik žmogų, bet ir ją pačią. Tuo tarpu gera mintis žmogų stiprina, skatina gėriui, o tuo pačiu ir pati auga…

Klajoja vieniša bloga mintis po pasaulį ir tebeieško žmonių su prasta nuotaika, bet jau neteikia jai džiaugsmo šis juodas darbas… Ir vis dažniau kirba iš kažkur vis ateinanti mintis: “Hmm… o gal… imti ir tapti man… gera mintimi…?” :)

O jūs taip pat…?

- O jūs taip pat koja įjungiate kompiuterį?
- O jūs taip pat vaikystėje važinėjote nuo kalno ant maišelio arba linoleumo?
- O jūs taip pat vaikystėje turėjote pirštines ant gumos?
- O pas jus namuose taip pat yra maišelis su maišeliais?
- O jūs taip pat nulaižote jogurto dangtelį?
- O jums taip pat kepurė kutena kaktą?
- O jūs taip pat vaikystėje, parėję iš parduotuvės, parnešdavote nuvalgytą batoną?
- O jūs taip pat vaikystėje statėte palapines kambaryje iš kėdžių ir antklodžių?
- O jūs taip pat vaikystėje įlįsdavote į antklodės užvalkalą?
- O jūs taip pat, kai nespėjate sukabinti rūbus į spintą, numetate juos ant kėdės?
- O jūs taip pat, kai naktį užgesinate šviesą kambaryje, pasišviečiate mobiliuoju iki lovos?
- O jūs taip pat kažkada žengėte plytelėmis taip, kad neužliptumėte ant siūlių?
- O jūs taip pat, jei matote uždarytas duris, vis vien truktelėjate už rankenos?
- O jūs taip pat skaitote tik trumpas citatas?
- O jūs taip pat dešimtis kartų perskaitote malonias žinutes?
- O jūs taip pat, kai jums rašo žinutes, kartais atsakote garsiai?
- O jūs taip pat skaitydami šį tekstą, šypsotės, atpažindami save…? :)

(autorius nežinomas)

Gerų ir šviesių minčių, smagaus artėjančio savaitgalio visiems! :)



* Mūsų laikai – didžiojo nubudimo, visų paslapčių ir senosios išminties atvėrimo metas. Visaapimanti – tinkamiausias žodis įvardinti atsiveriančią epochą. Dėka to žmonės atvers savo širdis besąlygiškai Meilei – sau ir visam supančiam pasauliui. Visi mes kolektyviniame lygmenyje esame tokiame etape, kuriame nėra kelio atgal, ir kiekvienas sprendžia – kokiu keliu jam pasukti.

* Kiekvienas mūsų pasirinkimas veda arba į sąmonės plėtimą, arba į apribojimą. Vidinės šviesos negalima užgesinti, tačiau ją galima ignoruoti. Todėl paklauskite savęs: “Mano pasirinkimai, mano atsakomosios reakcijos veda į harmoniją ar į disharmoniją?” Dvasiniu aspektu atsakymas paprastas: viskas, kas atitolina mus nuo besąlygiškos meilės ir tyro džiaugsmo – veda į disharmoniją.

* Aukštesnė sąmonė nereikalauja, kad jūs skustumėte plikai galvą arba nešiotumėte keistus apdarus. Tai pirmiausia mokėjimas atpažinti Tiesą, kuris gimsta iš ramaus ir laisvo nuo emocijų stebėjimo. Vidinė ramybė ateina tuomet, kai išmokstame pamatyti iliuziją, bet nepasiduodame jos poveikiui.

* Aukštesnioji sąmonė – tai sąmonės būsena, kurioje materija jau nesulaiko jūsų, nors jūs ir toliau dalyvaujate dualaus pasaulio gyvenime. Tai tiltas į aukštesnius dvasinius lygmenis ir gyvenimas Taikoje, Meilėje ir Džiaugsme, o ne prisirišime prie dramatiškų emocijų, ambicijų kovos ar ego poreikių.

* Žmonės pernelyg pasikliauna kažkokiais išoriniais autoritetais ar mokytojais – tai, galimai, labai protinga, jei kalba eina apie automobilio remontą. Tačiau ne visai išmintinga, jei kalbame apie gyvenimiškai svarbių sprendimų priėmimą. Kuo dažniau jūs naudositės savo patikimiausiu padėjėju – širdimi (vietoje proto, kuris funkcionuoja kaip kompiuteris) – tuo reikšmingesnė bus jūsų patirtis.

* Jei jūs manote, kad jums reikalinga pagalba, tuomet jūs jaučiatės bejėgis, ir jumis lengva manipuliuoti. Jei manote, kad atsakymų reikia ieškoti išorėje, tuomet atsidursite nelaisvėje tų, kas pasiskelbs gelbėtojais. Nevystydami vidinio ryšio su savimi, galite tapti valdomi išorinių aplinkybių. Išorinės aplinkybės dažnai yra kitų žmonių ego poreikių išraiška. Išmokite pasitikėti savimi, tuomet jūs tapsite dvasiškai stiprus. Kiekvienas iš jūsų – sau Mokytojas, kiekvienas – pats sau guru!

* Nei vienas į šią Žemę atėjęs dvasinis Mokytojas nesirengė kurti dogmatinių mokymų, jie tiesiog skleidė visuotinę Tiesą – kaip kelrodį. Tai pasekėjai sukūrė dogmas, kurie tėra apribota Tiesos interpretacija. Tikrasis Mokytojas padeda jums stiprinti pasitikėjimą savo dvasinėmis jėgomis ir atveria jūsų vidinę išmintį. Jis džiaugiasi jūsų vystymusi, gerbia jūsų laisvę ir įkvepia pirmiausiai savo pavyzdžiu, o ne tik gražiomis kalbomis.

* Pranašystės ir prognozės – tik žodžiai. Jie dažniausiai kuriami tam, kad intriguotų, keltų stiprias dramatiškas emocijas, baugintų. Tai neturi nieko bendra nei dvasingumu, nei su harmonija, nei su meile. Atminkite, evoliucija yra judėjimas į priekį – į harmoniją, kuri yra Tiesa, Meilė, Šviesa. Evoliucionuodami turime atsisakyti visko, kas neharmoninga, ir kartais tai skausminga. Tačiau mes evoliucionuojame – ir tai turi įkvėpti, o ne bauginti.

* Sąmoningas bendrakūrėjas gali pasiūlyti pasauliui žymiai daugiau, nei snaudžiantis jėgos šaltinis. Sąmoningi sprendimai skiriasi nuo padarytų verčiant ar dėl kažkokių aplinkybių. Sąmoningas sprendimas kyla iš tyros meilės – jis besąlygiškas ir tarnauja didžiai Vienybei. Tyra, besąlygiška Meilė mūsų širdyje – tai paprastas mūsų universalaus ryšio su visa būtimi suvokimas.

* Jūsų misija šioje Žemėje turi tapti jūsų dalimi, jūsų išraiška, o ne kažkuo išoriniu. Jūs turite būti ryški Šviesa, skleisti aukštus šviesos dažnius, kad įkvėptumėte žmones. Mylėkite, klausykite, švieskite, įkvėpkite vieni kitus!

(pagal Šri Ram Kaa ir Kira Raa knygą “2012: mes turime pasirinkimą!”)

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio :) !



Į negatyvumą paprastai įsitraukiame labai greitai ir nepastebimai. O kai pradedame žiūrėti į viską per negatyvumo prizmę, tuomet bet kokioje gyvenimo situacijoje matome tik blogąsias puses. Panašiai kaip požiūryje į pusę stiklinės vandens: pro negatyvumo akinius aiškiai matysime, kad tai tik pusiau tuščia stiklinė. O ir bet kokia mintis, atėjusi į galvą, tuoj pat bus kruopščiai nuspalvinta visais negatyvumo atspalviais.

Netikite? O gal atrodo, kad negatyvumas nėra toks jau blogas? Tuomet paskaitykime mokslininko-psichologo ir psichiatro P. Vaclaviko pasakojimą apie žmogų, kuris norėjo pasiskolinti plaktuką pas kaimyną. Taigi:

Istorija apie plaktuką

Sumanė žmogus pakabinti paveikslą. Jis turi vinių, bet neturi plaktuko. Ir mūsų herojus nusprendžia pasiskolinti plaktuką pas kaimyną, tačiau vėliau jį apninka abejonės: “O jeigu kaimynas nenorės duoti man savo plaktuką? Jis taip nenoriai man atsakė, kai vakar su juo pasisveikinau. Žinoma, gal jis paprasčiausiai skubėjo. Arba… jis tyčia apsimetė, kad labai skuba, o iš tikrųjų tenorėjo išvengti pokalbio, nes manęs nemėgsta.

Įdomu, kodėl jis manęs nemėgsta? Aš visuomet su juo mandagus. Nesuprantu, ką jis prieš mane turi, akivaizdu, kad čia kažkas ne taip. Jei kažkam prireiktų bet kokio mano instrumento, aš paskolinčiau be jokių kalbų. Kodėl jis nenori paskolinti man savo plaktuką, aš jį suvalgysiu, ar ką? Ir apskritai nesuprantu, kaip galima atsakyti žmonėms tokiose smulkmenose?

Va tokie žmonės ir nuodija mūsų gyvenimą… Galbūt, jis nusprendė, kad jei jau jis turi plaktuką, o aš – ne, tai aš esu jo rankose? Gerai, tuoj aš jam praplausiu smegenis!” Mūsų herojus pašoka, įniršęs lekia prie kaimyno buto ir skambina į duris. Nieko neįtariantis kaimynas atidaro duris, ir nespėjęs nė pasisveikinti, išgirsta įniršusio kaimyno riksmą: “Pasprink tu savo plaktuku, kretine!”…

Štai tokia istorija, kuri parodo – kaip žaibiškai viską iškraipo negatyvumo akiniai. Todėl nesuaukime su tais akiniais ir turėkime omenyje, kad jie “prilimpa” labai greitai, o nusiimti juos jau yra šiek tiek sunkiau.. Bet įmanoma :) !

Tik prisiminkime, kad į negatyvumą nepastebimai įsitraukiame, kai:

- nuolat žiūrime ar skaitome visokias tragedijas, siaubus, kriminalus, blogas naujienas, o paskui dar ir aptarinėjame tai su draugais ir artimaisiais;

- matome žmonėse tik blogas puses, juos apkalbinėjame ir rezgame intrigas;

- idealizuojame praeitį, charakteringas priežodis: “va anksčiau tai viskas buvo geriau…”;

- bendraudami įtarinėjame, reikalaujame, reiškiame pretenzijas ar turime nepagrįstų lūkesčių;

- esame linkę dramatizuoti ir pergyventi; ir t.t..

Pasakojimas apie plaktuką labai vaizdingai parodo, kaip toli nuveda negatyvumas. O juk žmogus tik plaktuką norėjo pasiskolinti.. Ir būtų taikiai pasiskolinęs, jei ne tos negatyvios mintys. Todėl.. sustokime kaskart, kai kils noras matyti žmones ar situaciją per negatyvumo prizmę. Tiesiog.. būkime visuomet pozityvūs! :)