Kategorija: Mokymai

Deja, bet mūsų dienų sociume įsišaknijo dėsningumas: kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jis gauna žmonių šilumos. Artimų žmonių šilumos. O šilumos stygius ne tik žeidžia širdį, bet ir sėja susvetimėjimą.

Ko nori vieniši pagyvenę žmonės? Kad vaikai jų nepamirštų, kad nuoširdžiai su jais bendrautų.

Tėvai, kaip ir kiti giminaičiai – ne atsitiktiniai žmonės gyvenime. Tai labai artimas – tai kraujo ryšys. Norite gero likimo – pasirūpinkite gerais santykiais su giminaičiais. Tai vienas iš gyvenimo egzaminų.

Mes atsakingi už šiuos santykius ir už artimus giminaičius, kokie blogi ar netikę jie mums beatrodytų. Niekada nesijausite gerai, jei juos ignoruosite, ar dar blogiau – jei su jais kovosite.

Galima išsiskirti su draugais, sutuoktiniais, bet kraujo ryšių niekada nenutrauksite. Ir kalbame ne apie dirbtiną jų palaikymą. Tiesiog būkite su jais geranoriški ir rūpestingi.

Tai nesunku: pagyvenusiems tėvams laimė – išgerti arbatos puodelį su atėjusiu pasisvečiuoti suaugusiu vaiku ir ramiai pasišnekučiuoti apie gyvenimą. Tik eikite pas juos su taika ir meile širdyje.

Mintys iš Dž. Krišnamurčio pasisakymų

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Atminkime vieną paprastą tiesą: žmonėms nereikalingi priekaištai ir kaltinimai, bet jiems labai reikalingi geranoriškumas ir nuoširdus dėmesys.

Kai tik liausitės priekaištauti dėl savo nesėkmių ar problemų draugams ir artimiesiems, įvyks tikras stebuklas – jūs išmoksite suprasti visus ir kiekvieną. O tai reiškia, kad jūsų laukia visai kitoks jūsų veiksmų rezultatas!

Nepulkite kažkam prieštarauti ir ginčytis, verčiau atidžiai pažvelkite į žmogų, pasistenkite suprasti jo būseną, poreikius ir problemas, įžvelkite jo siekius ir svajones.

Tik tokiu būdu jūs galite išmokti suprasti tikruosius žmonių poelgių motyvus, vietoje to, kad lietumėte  savo negatyvias emocijas ir gautumėte nepageidaujamas pasekmes.

Visiems mums, visoms gyvoms esybėms reikalingi meilė, geranoriškumas, bendravimas. Vystykite savo gebėjimą suprasti aplinkinius, nepriekaištauti ir nekaltinti, tuomet jūsų bendravimas su žmonėmis duos puikius rezultatus, o jūsų vidinė jėga nuolat stiprės. 

Pagal Tit Nat Chan esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Prieš tave žmogus, iš kurio sklinda skausmo ir agresijos bangos. Neskubėk atsakyti jam tuo pačiu. Pagalvok. Kas dedasi jo sieloje? Ko siekia šis žmogus?

Juk viskam yra priežastis. O kokia bus jūsų bendravimo pasekmė – priklausys ir nuo tavęs.

Skausmas ir agresija – tai meilės trūkumas. Žmogus, kurio širdyje yra meilė, nepatiria piktų jausmų. O žmogui, kuris svaido prieš tave žaibus – šią akimirką labiausiai trūksta meilės.

Pas tave jį galėjo atvesti viena iš dviejų priežasčių. Pirmoji – panašus pritraukė panašų. Antroji – tavyje yra pakankamai meilės ir stiprybės, kad jomis pasidalintum.

Ir nuo to, kaip tu pasielgsi, priklausys, kokia bus pasekmė šiam žmogui ir pasekmė, kuri artimiausiu metu pas tave sugrįš.

Atmink viena: tai, kas vyksta su šiuo žmogumi – yra meilės trūkumas, kurios nesąmoningai ieško jo kenčianti siela…

Meilės ir supratingumo… Nes – “Ugnies ugnimi neužgesinsi“…

Mintys iš Dž. Krišnamurti pasisakymų, parengė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Galima sakyti, kad tai laimės sinonimas. Ir tai paprasta paaiškinti: mes galime būti laimingi tik sąmoningai išgyvendami kiekvieną akimirką.

Pavyzdžiui, žmogus dirba, bet galvoja ne apie darbą, o apie pietus, o pietaudamas galvoja ne apie maistą, bet apie darbą… Arba žaidžia su vaiku, bet galvoja apie šventinį vakarą, o šventinio vakaro metu galvoja apie tai, kad reikėtų dažniau žaisti su vaiku, ir t.t..

Tai užburtas ratas: klaidžiojančios mintys, neramus protas, aptemdyta sąmonė… Tokiu atveju žmogaus tiesiog nėra akimirkoje “dabar“, jo mintys vedžioja jį ratu.

Dabar suprantate, kodėl mūsų mintys tokios galingos? Jos mus veda, tiesiogine prasme – veda: viena ar kita linkme… arba ratu.

Būti “čia ir dabar“ reiškia būti sąmoningu, savo mintimis būti šioje akimirkoje – tik taip galime pajusti gyvenimo pilnatvę.

Iš Dž. Krišnamurčio pasisakymų, parengė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Kaip svarbu suprasti jėgas, kurias mes pažadiname veiksmui… Nereikėtų pradėti kažką daryti, jei nesuprantame, kokias jėgas aktyvuojame. Nes svarbiausia ir yra pati pradžia.

Būtent pačioje veiksmo pradžioje pažadinamos jėgos kažkokiam veiksmui, ir jei tų jėgų nesustabdysime – jos veiks ir vystysis toliau. 

Kaip pavyzdį galime įsivaizduoti akmenį ant kalno skardžio, kurį mes galime pastūmėti žemyn – krisdamas jis sukels griūtį ar laviną, o tai gali pakenkti ir žmonėms, ir mums patiems. Taigi, nuo mūsų priklauso: pastumsime jį ar ne, tačiau jei pastumsime akmenį, neįmanoma bus jo sustabdyti… Tai liečia ir pozityvius veiksmus – svarbu pradėti, o toliau veiksmas įgauna pagreitį. Skiriasi tik pasekmės – priklausomai nuo to, ką aktyvuojame.

Iš tiesų tai paprasta – pažadinti veiksmui tam tikras jėgas arba įvykius, tačiau nėra taip paprasta, o kartais ir neįmanoma, juos toliau suvaldyti.  Apie tai yra daug posakių: “Gera pradžia – pusė darbo“, “Ką pasėsi, tą ir pjausi“, “Geriausias mūšis – nepradėtas“, ir t.t.. Šį dėsnį taip pat gerai žino ir taiko tie, kas siekia manipuliuoti žmogaus sąmone.

Todėl prieš tai, kai mes ištariame žodį, parašome laišką ar pradedame kažkokį konkretų veiksmą, mes dar turime galimybę sustoti, tačiau jei pradėjome – tuomet veiksmas įgauna pagreitį, o mes tampame arba žiūrovais, arba dalyviais, arba – priklausomai nuo veiksmo pobūdžio – galime tapti ir aukomis.

Ir nesvarbu, koks tai veiksmas – materialus, ar tai mūsų mintys – šis dėsnis veikia vienodai. Tarkime, jei jaučiame, kad mus perpildo pyktis, mes galime jį sustabdyti, tuomet jis nepasklis, bet jei jo nestabdysime – pasekmės bus nesuvaldomos. Tas pats vyksta ir su kai kuriomis idėjomis – net jei jos primestos ar įdiegtos, jos mus užvaldo, o tuomet jas jau sunku užgesinti.

Todėl būkime atidūs – galvokime apie savo minčių ir veiksmų galimas pasekmes. Ir visada atminkime, kad tik iki veiksmų pradžios mes galime juos valdyti.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Neįsitrauk per daug į proto žaidimus.

Gėlė ant tavo palangės, kuri vysta dėl to, kad tu ją nuolat pamiršti palaistyti, ir tavo mintys apie didingą Visatos meilę, kuria tu pasirengęs apkabinti visą pasaulį, – kas yra tikroviškiau?

Kaip tai keistai beskambėtų, bet vystanti gėlė yra tikroviškesnė, nei visi tavo pamąstymai.

Todėl stenkis dažniau perjungti savo dėmesį į tuos paprastus dalykus, kurie yra tiesiog priešais tave. Tuo metu tu nustosi suktis proto minčių šurmulyje, kokios didingos tos mintys bebūtų, ir atsidursi žingsniu arčiau Tikrovės.

Pagal Judziro esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Šviesias mintis ir idėjas galima palyginti su sėklomis – geromis ir sveikomis, iš kurių gali užaugti tikrai kažkas nuostabaus…

Bet jei tokias sėklas pabersime ant asfalto, kokios geros jos bebūtų, jos negalės sudygti ir augti toliau.

Todėl dirva šiuo atveju turi lemiamą reikšmę. 

Tas pats vyksta ir su žmonėmis: ne visi žmonės pasirengę priimti kažkokią informaciją, jų sąmonė tarsi dirva sėklai – gali būti tinkama arba ne.

Ir vien tik valios pastangų “imk ir daryk“ tam nepakaks. Ir didelis ryžtas ar užsispyrimas užauginti nuostabų sodą ant asfalto taip pat nepadės. Visos pastangos bus bergždžios, jei dirva netinkama.

Todėl kad sėklos sudygtų – ir ne tik sudygtų, bet vešliai augtų ir vystytųsi toliau – pirmiausiai reikia pasirūpinti dirva.

 Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Žmogus gimsta, kad augtų, vystytų savo dvasines savybes, kurtų, ir tokiu būdu vystytų ir gerintų pasaulį aplink save.

Todėl sėkmingo vystymosi kriterijus kiekvienam žmogui yra būtent tai, kiek harmonijos jis sukuria aplink save – ne tai, ką jis kalba ir net ne tai, kokią patirtį jis išgyvena.

Svarbus jo taikus ir geranoriškas nusiteikimas bet kokiose aplinkybėse ieškoti palankiausių sprendimų ne tik sau, bet visiems, su kuo jis susiduria.

Ir labai svarbu, kokią atmosferą jis sukuria tiesiog savo buvimu, ką šalia jo jaučia kitas žmogus, gamta, pasaulis.

Galima suvaidinti dvasingumą ar apsimesti geru, bet labai sunku falsifikuoti harmoningą atmosferą aplink save. 

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Šviesą nuo tamsos atskirti paprasta. Šviesa niekada mūsų negąsdina. Baimę visada skleidžia tamsa.

Kai jūs sutinkate žmogų, kuris jus nuramina, padeda išspręsti problemą – tai šviesos skleidėjas.

O tamsos skleidėjai visada apgaudinėja ir gąsdina. Jei jums rodo tik problemas, o ne jų sprendimus – jūs bendraujate su tamsos skleidėjais.

Šviesos skleidėjas neignoruoja tikrovės ir mato jos tamsiąsias puses. Bet jis būtinai parodys jums kelią iš tamsos.

Padėka autoriui! Pagal Venestian esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !