ruvi

Pro langą šviečia saulė. Aš tyliai džiaugiuosi, aš vėl liečiu klaviatūros klavišus. Toks jausmas, lyg gročiau melodiją. Ir melodija ši begalinė, ji sklinda į visas puses ir dovanoja šilumą. Kaip tai nuostabu – tiesiog rašyti, tiesiog gyventi, tiesiog matyti!

Pasaulis man atrodo labai sudėtingas ir didžiulis, todėl aš kuriu savąjį, kuriame viskas paprasta. Aš gyvenu šiame mažame pasaulyje ir jaučiuosi neapsakomai laiminga.

Žinote, kažkada aš pati priėmiau daugybę apribojimų laimei. Galvojau, kad būtinai reikia kažką turėti ir kažkuo būti. O iš tiesų viskas jau yra, ir bet kokiose aplinkybėse geriausia – būti savimi.

Reikia gyventi paprasčiau: maitintis paprasčiau, reikšti jausmus paprasčiau, bendrauti paprasčiau, negalvojant apie tai, ką apie tave pagalvos, paprasčiau žiūrėti į šį sudėtingą pasaulį – vis vien visko neaprėpsi.

Džiaugtis tuo, kas yra, ir mažais žingsniais eiti į priekį, neribojant savęs galutiniais tikslais. Svarbiausia – pats kelias. Juk kokia tai laimė – džiaugtis kelione!

Padėka autorei! Pagal N. Paukonen esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tai, kas tavo, niekur neišeis. Ir tai ne teorija nuraminimui, o gyva praktika.

Išeina tai, kas jau atliko savo vaidmenį mūsų gyvenime. Kažkurį laiką tai džiugino ir įkvėpė – aplinka, būstas, darbas, pomėgis… O vėliau tu pasikeitei, ir atsirado poreikis kažkam kitam.

Taip pat ir su žmonėmis. Kai bendri tikslai, savitarpio supratimas – viskas puiku. Jums gera drauge. Bendravimas džiugina ir dvasiškai praturtina. O paskui jūs abu keičiatės ir pradedate judėti priešingomis kryptimis. Sąlyčio taškų lieka vis mažiau.

Tenka aiškinti akivaizdžius dalykus, kruopščiai rinkti žodžius ir temas. Bet vis vien atsiranda pojūtis, kad nėra supratimo, nėra bendrumo. Žinoma, su kažkuo galima susitaikyti ir visą gyvenimą pragyventi harmoningai. Bet dažniausiai, kai žmogus keičiasi, tuomet keičiasi ir jo poreikiai, ir aplinka, ir žmonės.

Kartais viskas keičiasi lengvai, tarsi savaime. Bet dažniau per įtampą – kai arba tavęs nenori paleisti, arba tu nenori paleisti. Kartais tai būna tiesiog nauja santykių pakopa, o kartais – santykių pabaiga. Ir jei yra jausmai ir abiejų noras, galima pradėti naują etapą. O jei ne – tai ne.

Svarbiausia – būti sąžiningu su savimi. Iš baimės nesilaikyti už to, kame jau nėra gyvybės. Paleisti geranoriškai ir su dėkingumu. Tai jau ne tavo.

Ir kai paleidi tai, kas jau ne tavo, į jo vietą ateina tai, kas atitinka tavo naują būseną.

Tavo – tai, kas gyva, kas džiugina ir įkvepia. Ir tai niekur neišeis.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Anksčiau aš buvau įsitikinus, jog žmogų reikia pažinti, kad pradėčiau su juo kažkokius santykius: meilės, draugiškus, dalykiškus.

Kad turiu išsiaiškinti, kokios jo vertybės, kad galėčiau priskirti jį kažkokiam psichologiniam tipui, suprasčiau jo ketinimus.

Dabar aš manau, kad žmogų reikia pajusti. Ir manau, kad šito negalima išmokti.

Tai įvyksta kažkaip savaime. Arba neįvyksta. Galbūt, tai susiję su tuo, ar sugebi pajusti save. Ir kuo giliau jauti save, tuo geriau jauti ir kitus.

Nes protas apgauna. Suveikia psichologinės apsaugos, suvokimo filtrai, klaidinga informacija ir subjektyvūs kriterijai. O tu tuo vadovaujiesi ir renki duomenis, analizuoji, darai išvadas… Ir prarandi esmę – intuityvų žinojimą, koks yra žmogus.

Kaip daug gyvenime paviršutiniškumo, vaidybos… Už demonstratyvios ironijos ir cinizmo gali slėptis jautri siela. Už parodomosios stiprybės – pažeidžiama būtybė. Už agresijos – skausmas ir baimė.

Ir viso to nesuprasi, jei klausysi tik tai, ką kalba žmogus. Nes žmonių elgesį gyvenime dažnai įtakoja skausmas, kurį jiems suteikė kiti žmonės. Todėl net jų veiksmai ne visada pasako tiesą.

Ir tik širdis niekada neklysta…

Padėka autorei! Pagal L. Achremčik esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pirmasis griaustinis – štai jis, gegužės gongas, pranešantis apie pavasario pabaigos pradžią!

Tai pavasario dvasios, galutinai įsiaudrinusios, beldžia į savo dangiškuosius būgnus, šaukdamos lietų. Jos tokios drąsios ir romantiškos, prisotintos ten, viršuje, saulės ir mėnulio šviesa, griaustinio iškrovomis ir artėjančios vasaros medaus ir gėlių aromatais.

Pats laikas džiaugtis: šiluma, saule, gaiviu lietumi, sodais, kelionėmis, susitikimais, jūra, miškais, kalnais, ežerais, upėmis ir pievoms… Pamatyti kuo daugiau gamtos grožio ir dovanoti savo sielos grožį kitiems.

Smagumėlis! Vasara ne už kalnų…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Neseniai prisiminiau šią nuostabią moterį. Jos patirtis buvo man labai reikšminga. Ir iki šiol reikalinga. Tas jos stebuklingas gyvenimo ritmas “skubėk lėtai, nesiblaškyk“.

Ji viską suspėja. Nepasiduoda skubos pinklėms, kai lyg ir greitai viską darai, bet nereikalingų veiksmų ir trukdančių faktorių atsiranda vis daugiau. Susipainioji. Pradedi nervintis. Apima neviltis. Jėgos išeikvotos nežinia kam.

O mano pažįstama skuba sąmoningai. Ir ar apskritai skuba? Tiesiog, sako ji, gaudau blaškymosi požymius ir prisimenu, kas man svarbiausia gyvenime. Kas aš, ką aš dabar darau, ar tai svarbu, ar įdomu, ar privalu, su kokia nuotaika ir ar su meile tai darau.

Ji sako: kai pradedu blaškytis, svarbiausia – nusiraminti. Atsiminti save. Atsikvėpti. Atrasti savo ritmą. Su meile ir geranoriškumu viską atlikti, o kaip gi be to 🙂 .

Ir nuotaika stebuklingai sugrįš, parsiras. Gyvenimo ugnelė.

Apkabinu… Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Nina Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kas įvyks, jei kažkas blogai apie tave pagalvos? Tiesiog paklausk savęs: “Kas realiai su manimi atsitiks, jei kažkas kažkur galvos apie mane blogai? Jei kažkas negali priimti manęs tokio, koks esu? Jei kažkur žmonės apkalbės mane už akių, o aš apie tai net nežinosiu? Kas tokiu atveju nutiks su manimi?“

Atsakymas paprastas: Nie-ko. Su tavimi nieko nenutiks.  Visa tai vyksta su kažkuo, kas apie tave galvoja ar kalba negatyviai, bet ne su tavimi. Jie taip ginasi nuo to, ko negali priimti. 

Todėl liaukis baimintis dėl to, kad kažkas kažkur kažką apie tave ne taip pagalvos. Negaišk tam laiko. Verčiau pradėk veikti. Daryti tai, ką iš tiesų nori. Apie ką svajoji, bet to droviesi. Apie ką tik pagalvoji, bet dar niekada nebandei.

Pirmyn!.. Geros tau kloties!

Padėka autorei! Pagal A. Datešidzė tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Laimė – toks ypatingas dalykas, beveik pasakiškas… Kiekvienas turi savo suvokimą apie laimę, ir jos paieškos trunka tol, kol mes aptinkame tai, kas mus įkvepia, kas artima mūsų sielai.

Kažkas atranda laimę šeimoje – augina vaikus, kuria jaukumą namuose, sodina gėles ir daržoves, puoselėja šeimos tradicijas. Kažkam pavyksta išreikšti savo talentus darbe. Kažkas kuria muziką, dainuoja arba tapo paveikslus. Kiti laimingi, turėdami širdžiai mielus laisvalaikio pomėgius…

Sakoma, kad laimingi žmonės yra panašūs. Ir kuo gi jie panašūs, jei jų laimės išraiška skirtinga? Visi jie panašūs tuo, kad yra laimingi… 

Todėl neverta ginčytis, kieno laimė “tikresnė“ ar “teisingesnė“, tik pats žmogus žino, kame jo laimė. Nors daugiavaikei mamai sunku patikėti, kad įmanoma laimė be vaikų, o į darbo projektus pasinėrusiam žmogui sunku suprasti laisvamanius kūrėjus ar jogos sekėjus…

Žmogus laimingas, kai išreiškia savo prigimtinius gabumus. Tai ir yra ta nepakartojama įvairovės vienybė – kai kiekvienas žmogus savo unikalumo išraiška kuria bendrą visų gerovę.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !