Vidinės ramybės ir pusiausvyros (balanso) paslaptis paprasta: reikia atrasti, pajusti savo gyvenimo tempą. Ne tą, kurį primeta kiti. Ne tą, kuris “priimtas“ visuomenėje. O savo. Tikrąjį. Tą, kuriame jūs lengvai kvėpuojate, aiškiai mąstote, laisvai gyvenate.
Tai jūsų prigimtinis greitis. Ne lėtas ir ne greitas, o – jūsų. Tai greitis, kai jūs turite pakankamai energijos. Kai spėjate ir darbuotis, ir ilsėtis, ir mąstyti, ir jausti. Kai nėra pojūčio, kad jūs nuolat vėluojate. Ir nėra pojūčio, kad lekiate, kažką praleisdami.
Tiesiog prisiminkite, kaip jaučiatės, kaip veikiate, kai jūsų niekas neskubina, nevertina, nepriekaištauja. Kai jūs veikiate ramiai ir noriai. Tai ir yra jūsų vidinis tempas.
Mes gyvename pasaulyje, kur mus nuolat bandoma skubinti: skubios naujienos, greiti atsakymai, trumpi terminai, nauji iššūkiai ir išbandymai… Ir mes įsitraukiame į tą šurmulį… Pradedame bėgti, atsiranda irzlumas ir įtampa. Taip mes ir prarandame savo tempą…
Vidinio tempo pažeidimas – pagrindinė vidinio chaoso priežastis. Kai gyvename ne savo greičiu – prasideda nerimas, vidiniai prieštaravimai, irzlumas, nepilnavertiškumo pojūtis.
Todėl dažniau stebėkite savo būseną. Ir jei dėl kažkokių priežasčių: skubėjimo, išorinio spaudimo ar svetimos įtakos pastebėjote pirmuosius vidinės įtampos požymius – trumpam sustokite. Ramiai, be smerkimo įvertinkite savo būseną ir pripažinkite, kad išsimušėte iš savo ritmo. O po to sugrįžkite į jį: jei reikia – sulėtinkite, arba, jei sustojote ar užstrigote – pradėkite po truputį veikti.
Kai gyvename savo tempu, viskas gaunasi daug lengviau. Darbai – be įtampos, poilsis – be kaltės jausmo, bendravimas – be irzlumo. Mes neeikvojame savo energijos kovai su savimi, neįsitraukiame į išorinį chaosą.
Vidinės ramybės ir pusiausvyros paslaptis ne sudėtingose praktikose, ne ilgose meditacijose, o paprastame gebėjime jausti savo gyvenimo tempą. Savo tempu – visada aišku ir saugu. Savo tempu – visada teisinga.
Autorius nežinomas, parengė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
ruvi 