Teigiama, kad yra ryšys: mimika – emocija ir atvirkščiai. Šypsotis patariama dažniau, kad sukeltume sau teigiamas emocijas. Žinoma, kad tai veikia, bet šiandien aš ne apie tai ir tikrai ne apie “budinčias” šypsenas, kurios daugiau į grimasas panašios ir sukelia tik atgrasumą..
Šiandien “oficiali” pokštų diena – balandžio pirmoji 
Sveikinu visus pokštautojus !! Ir noriu šiandien pasvarstyti apie nuoširdų, tikrą, tyrą džiaugsmą ir juoką. Kai nuoširdžiai juokiamės, aktyvuojamas visas organizmas, esame maksimaliai atsivėrę ir natūralūs. Tai tokia maloni ir lengva energija .. Satyrikai ar kokios dirbtinės atpalaiduojančios priemonės sukelia laikiną euforiją, kuri greit praeina. Tikra džiaugsmo emocija kyla iš širdies, kartais spontaniškai, kartais ir ne laiku .. Visi esame buvę situacijose, kai juoką sukelia kitiems nejuokingos frazės ar žmonių veiksmai, kažkokios smulkmenos, kurios prajuokina iš širdies ..
Arba džiaugsmas ir šypsena iki ausų, kai matome žaidžiančius vaikus, šėlstančius gyvūnus, kūdikio šypseną.. arba mylimo žmogaus veidą, arba seniai matyto draugo veidą.. Smagus draugų pokalbis, netikėta maloni staigmena . Prasiskleidęs ilgai lauktas žiedas, seniai matyta jūra ar kalnai, saulėlydis ar saulėtėkis, pažėręs danguje spalvų didybę, vaivorykštė po lietaus, debesų įmantriausia architektūra.. Aš apie šitą džiaugsmą ir šypsenas, ir juoką, kurie iš širdies, kurie sukuria ypatingą pakylėtą būseną ir smagų atsipalaidavimą.. tokiomis akimirkomis esame tikri .. Nuostabu !
Tikiuosi, ir jums sukels nuoširdžią šypseną mano užrašyti šeimos ir draugų vaikučių nuoširdūs pasisakymai, kai jie dar atviri, nepaliesti suaugusių rimtumo, tokio.. angeliško amžiaus : Žilvinas žaidžia su metukų amžiaus Jurgute. Labai gerai sutaria ir pagaliau pareiškia: ” Jurga mano brolis !” .. Donatui ne taip gerai sekėsi bendrauti su Greta (abiems po 3 metukus), jie vis susipešdavo, todėl jis padarė išvadą : ” Ji ne mergaitė, ji kareivis! ” …
Donatas nustemba, po lietaus pamatęs pirmą kartą daugybę sliekų: “Mamyte, žiūrėk, kiek batų raištukų eina ” … Dar didesnę nuostabą Donatui, tikram miesto vaikui, sukelia pirmąkart gyvenime matyta kiaulė ir nežinodamas, kaip ją pavadinti, teištaria: “Žiūrėk, koks didelis triušis!” … Žilvino klausia, kokioje gatvėje jis gyvena. Jis su nuostaba: ” Aš ne gatvėje gyvenu, o name.. ” ..
Gintarė džiaugsmingai praneša mamai: ” Aš sužinojau, kur Kalėdų Senelis gyvena!” “Kur gi?”- klausia mama. “Kinijoje, nes ant visų kalėdinių dovanų užrašyta “made in China” – atsako Gintarė … Donatas, ilgai žaidęs pajūryje su smėliu ir kastuvėliu, išrandą žodį: “Čia ne kastuvėlis, o kapstasmėlis! ” .. Kamilė močiutei: ” Aš pažaisiu, o tu, močiute, eik, valgyt pavirk.. ” ..
Žilvinas kieme rado vabaliuką: “Einu, seneliui parodysiu”. Po kiek laiko klausiu:” Ar parodei seneliui vabaliuką?” “Taip, – atsako Žilvinas- senelis vabaliukui labai patiko” … Kamilė samprotauja: “Aš negaliu su šita dantų pasta valyti dantukų. Žiūrėk, čia nupieštos uogytės, o kas gi su uogiene dantis valo ?! ” ..
Kokie jie nuostabūs – mūsų vaikučiai .. Tikiuosi, ir jus pralinksmino . Juokimės į sveikatą.. O gal ir jūs parašysite savo mažųjų samprotavimus? Ar kokį smagų įvykį? Būtų smagu .. Linksmos visiems pokštų dienos!
8