ruvi

Vienas iš svarbiausių, labiausiai džiuginančių ir.. kankinančių gyvenimo klausimų – meilė. Teigiama, kad tai kurianti ir visaapimanti Visatos energija, kurios dėka viskas gyvuoja ir vystosi. Jei tai kurianti jėga, kodėl ji atneša kančią? Gal dėl to, kad mes neteisingai ją suprantame ir išreiškiame? Aišku viena: kad išmoktume harmoningai gyventi su šia kuriančia jėga ir ją išreikšti, turime nuolat plėsti savo suvokimą apie ją.

Kitaip klaidžiosime lyg užrištomis akimis, panirdami į egoizmo ir ambicijų pinkles, prieštaravimus ir karčias išvadas iš savo patirties. Galime galiausiai padaryti išvadą, kad meilės apskritai nėra, o tai jau žlugdanti nuostata, kuri padaro mus šaltais cinikais ir padaro gyvenimą beprasmį. Meilė yra ir bus, nesvarbu, ką mes apie tai galvosime, todėl ieškokime atsakymų, mokykimės mylėti. Jei meilė tokia svarbi energija Visatai, ji svarbi ir mums..

Žmonės visais laikais ieškojo atsakymų į šį svarbų klausimą, todėl šiandien galime iš to pasimokyti. Vienas išminčius pasakė: “Išmokite mylėti, ir jums daugiau nieko nereikės mokytis.” Manau, kad tai tiesa.. Šiandien noriu pasidalinti indų mąstytojo Džidu Krišnamurti mintimis apie meilę, tikiu, kad ir jums jos bus įdomios ..

… “Kas yra meilė? Ši sąvoka taip iškraipyta, kad nesinori ja naudotis.. Visi kalba apie meilę, kiekvienas žurnalas, kiekvienas laikraštis, kiekvienas misionierius: myliu šią šalį, myliu savo vadovą, myliu savo malonumus, myliu savo žmoną, myliu Dievą.. Ar meilė yra idėja? Jei taip, tai galima ją reklamuoti, kultivuoti ir iškreipti visais įmanomais būdais.. Kadangi mes negalime išaiškinti šio gyvenimo reiškinio, vadinamo meile, mes nuklystame į abstrakcijas.. Tuo tarpu Meilė gali galutinai išspręsti visas žmogiškas problemas, rūpesčius ir sunkumus.

Bet kaip mums išsiaiškinti, kas yra Meilė, kaip ją apibūdinti? Tikėjimai Meilę apibūdina vienaip, visuomenė kitaip, ir dėl to gimsta visi įmanomi nukrypimai ir interpretacijos: kažko dievinimas, emociniai arba fiziniai ryšiai, draugiški ryšiai – visa tai mes vadiname meile. Tai tapo šablonu ir norma, o tuo pačiu kažkuo asmenišku, jausmingu ir ribotu.. Tame, kas vadinama žmogiška meile, žmonės mato malonumą, rungtyniavimą, pavydą, norą turėti, išlaikyti, kontroliuoti, brautis į kito mąstymą, ir iš viso šito kurti neišnarpliojamus sudėtingumus..

Ar gali meilė būti dalinama į žmogišką ir dievišką? Ar yra skirtumas tarp meilės vienam žmogui ir meilės žmonijai? Ar meilė asmeniška ar beasmenė, ar gali būti morali ir amorali? Jei mylite visą žmoniją, ar galite mylėti atskirą žmogų? Meilė jausmas ar būsena? O gal emocija? Meilė yra ketinimas ar pasitenkinimas?.. Visi šie klausimai parodo, kad mes turime idėjas, kokia turi ir neturi būti meilė, kad ji turi kultūros, kurioje gyvename, įtakotą šabloną ar kodą.

Tuo tarpu tam, kad pagilintume šio klausimo suvokimą, pirmiausiai mes turime išsilaisvinti iš idealų ir idealogijų, kurios teigia – kaip turi ir neturi būti. Kiekvienas iš mūsų yra įtakotas tam tikro išorinio šablono, kuris blaško ir klaidina. Tai didžiulė problema, kuri apima visą žmoniją, nes yra tūkstančiai prieštaringų meilės apibūdinimų.. Todėl pirma turime išsivaduoti iš asmeninių abejonių šiuo klausimu – galbūt, mes suprasime, kas yra Meilė, suvokę, kuo ji nėra?

.. Jūs sakote, kad mylite savo žmoną, ši meilė apima ir fizinį pasitenkinimą, ir jums malonu, kad ji rūpinasi jumis, jūsų vaikais ir namais, ruošia jums maistą. Jūs priklausote nuo jos, ji duoda jums savo šilumą, savo jausmus, ji palaiko jus ir sukuria tam tikrą patikimumo ir komforto jausmą. Tačiau jei ji paliks jus, jūsų emocinė pusiausvyra sugrius, ir ta griūtis jums bus nemaloni. Ji atneš kančią, įtampą, neapykantą, pavydą..

Tuo jūs tarsi sakote: “Kol tu priklausai man, aš tave myliu, bet kai tik tu nusisuki nuo manęs, aš tavęs nekenčiu.. Kol aš įsitikinęs, kad tu patenkinsi mano poreikius, aš tave myliu, bet kai tu nustoji juos tenkinti, aš nustoju tave mylėti..” Ar tai meilė, ar sąlygos egoizmo tenkinimui? Jei jūs keliate sąlygas meilei, tuomet jūs esate priklausomas nuo to žmogaus, kuris įvykdys arba ne tas sąlygas..

Kai priklausai nuo kito žmogaus – fiziškai ar emociškai – tai neišvengiamai atneša praradimo baimę, įtampą, kaltės jausmą, pavydą.., ir kol yra visi šitie jausmai, meilės tiesiog negali būti, nes sentimentalumas ir emocingumas neturi nieko bendra su meile, kaip ir su malonumu ar noru.. Kančios ribojamas protas negali pažinti meilės, nes meilė – ne minties produktas, ji negali kultivuoti meilės.

Meilės negalima sulaikyti pavydu, pririšti, ji nesupančiojama. Kai mylite, nėra kategorijų, nekyla pagarbos ar nepagarbos klausimo, noro įtakoti ar pakeisti mylimą žmogų, lyginti jį su kažkuo. Meilės negalima supančioti pareiga, nes jei myli, tai natūraliai ir su džiaugsmu imiesi atsakomybės. Meilės negalima išmokti, nėra meilės formulių ar būdų ją prisivilioti. Mes patys kuriame iliuzijas ir kliūtis meilei patirti ir.. dėl to kenčiame..

.. Meilę galima tik pajusti. Tai lyg gėlės aromatas, kurį jūs galite įkvėpti, o galite ir nepastebėti, praėjęs pro šalį. Meilei nereikia jokių sąlygų, ji tiesiog yra, ji gyva, ji šalia, tereikia ją pajusti širdimi. Ji neturi vakarykštės dienos ar rytojaus, ji aukščiau minčių ir sumaišties. Ji tiesiog Yra: čia ir dabar, ir jei ją pajuntame, Meilė skleidžiasi visu grožiu be jokių sąlygų..”