ruvi

Noras suprasti kitus žmones yra natūralus kiekvieno iš mūsų siekis. Nuo sugebėjimo atrasti bendrą kalbą su žmonėmis, mokėti harmoningai bendrauti tiesiogiai priklauso mūsų sėkmė ir laimė. Mes negalime kurti tvirtų tarpusavio santykių, jei nesuprantame kito žmogaus. Suprasti kitą žmogų padeda geranoriškumas, gyvenimo patirties išvados ir psichologijos žinios.

Visada lengviau užkabinti šablono etiketę ant žmogaus, nei suprasti, kodėl jis elgiasi taip, o ne kitaip. Kiekvienas žmogus taiko savo susikurtą svetimų poelgių interpretacijų sistemą: paprastai mes vertiname kitą žmogų pagal savo patirtį ir suvokimą apie gyvenimą. Tačiau tai individualus suvokimas, ir dažniausiai jo negalima pritaikyti kitam asmeniui.

Įdomu tai, kad kuo didesnė ir platesnė žmogaus gyvenimo patirtis, tuo jis mažiau kategoriškas savo vertinimuose. Tik pabuvojus daugelyje gyvenimo peripetijų mes suprantame, kad ne visuomet galime teisti žmogų pagal jo poelgius, kad poelgiai kartais turi paslėptus motyvus. Tam, kad visiškai suprastume kitą žmogų, mes turime išgyventi tokią pačią arba panašią patirtį, kaip ir jis pats.

Todėl geriau vienas kitą supranta žmonės, kurie susieti panašiais išgyvenimais arba veikla. Pavyzdžiui, vienos tautybės žmonės geriau supranta vienas kitą, moteris – moterį, mokytojas – mokytoją, gydytojas – gydytoją, vyras – vyrą ir t.t.. Psichologiniais tyrimais taip pat įrodyta, kad tie žmonės, kurie tiksliai įvertindavo kažkokį bruožą kitame žmoguje, kaip taisyklė, patys turėjo tokį patį bruožą.

Tam, kad suprastume kitus, turime suprasti pirmiausiai save. Deja, žmonės daugiau linkę teisintis, nei analizuoti ir suprasti savo poelgius. Nuolat teisinantis savo poelgius žmogus niekuomet nesupras kitų, nes nesupranta savęs. Polinkis teisintis neleidžia pamatyti poelgių priežasčių ir motyvų. Toks žmogus paprastai yra ribotas ir nepakantus viskam, kas drumsčia jo ramybę. Taigi, pirmiausiai turime būti sąžiningais su savimi, tuomet galėsime suprasti ir kitus.

Be to, visi mes esame skirtingi, todėl net tą patį įvykį išgyvename skirtingai, todėl neskubėkime su vertinimais. Sunkūs išgyvenimai, kurie gali būti patirti, pavyzdžiui, vaikystėje, gali suformuoti psichologiškai sudėtingą asmenybę. Kuo daugiau sudėtingumų gyvenime, tuo sudėtingesnė ir asmenybė, todėl, ko gero, mes tik iš dalies arba kartais net klaidingai vertiname aplinkinius žmones.

Todėl jei norime nuoširdaus bendravimo, turime pirmiausiai patys būti nuoširdūs ir supratingi. Tam labai padeda vertingos psichologinės savybės – empatijos (įsijautimo į kito asmens emocinę būseną) vystymas. Empatija yra pažintinis sugebėjimas, kuris įgalina intuityviai pajusti kitą žmogų tokį, koks jis yra, pajusti jo psichologinę būseną ir išgyvenimus.

Tai labai vertingas sugebėjimas, kurį gali vystyti kiekvienas. Jis išmoko adekvačiai reaguoti į žmonių poreikius ir dvasines būsenas, taip pat neįžeisti jų neatsakingais, paviršutiniškais žodžiais ir poelgiais. Empatija ypač vertinga santykiuose su artimais žmonėmis, nes kartais skubotai mes priskiriame jiems neigiamas motyvacijas, kurių jie dažnai net neturi.

Kodėl taip svarbu suprasti kitus? Prisimenate posakius, kad kiti žmonės yra mūsų veidrodinis atspindys, kad jie yra mums raktas į save? Tai tiesa. Pripažinkime, kad save dažniausiai vertiname neobjektyviai, o per santykius su kitais žmonėmis mes pamatome tikruosius, o ne deklaruojamus savo bruožus. Empatijos esmė – suvokimas, kad yra ne tik mūsų pačių vidinis pasaulis, bet ir daugybė kitų žmonių vidinių pasaulių, kuriuos taip pat reikia suprasti, padrąsinti, o reikalui esant ir padėti.

Tai tikrasis draugiškumas ir bendradarbiavimas, patvirtinantis dar vieną svarbų posakį – elkis su kitais taip, kaip norėtumei, kad su tavimi būtų elgiamasi. Geri, šilti santykiai kuria harmoniją žmonėse ir jų aplinkoje. Tokių santykių pagrindas – savitarpio supratimas. Todėl pasistenkime suprasti žmones, ypač mums artimus. Tai ne tik raktas į save, bet ir į nuoširdžius, šiltus santykius.

Ką jūs apie tai manote?