Būti sąmoningu – pirmiausiai reiškia būti dėmesingu ir suvokti save dabartiniame momente. Tai budrios ir aktyvios sąmonės būsena, kurioje žmogus palaiko ryšį su realybe ir sąveikauja su ja. Sąmoningumas įtakoja tikslingumą, kūrybingumą, efektyvumą, dvasinį augimą, adekvatumą – viską mūsų gyvenime. Jei sąmonė užmiega, tuomet mes prarandame sąmoningą kontaktą su realybe.
Sąmonę nepastebimai ir gana greitai užmigdo nuolatinis skubėjimas arba supančio pasaulio poveikis – pvz., miesto šurmulys, aplinkinių “bėgimas“. Kartais ir būdami išoriškai labai aktyvūs, mes “nedalyvaujame“ tame, ką darome, nes esame nesąmoningi, o mūsų veiksmai ir reakcijos yra automatiški, šabloniški, inertiški. Toks žmogus pasidaro paviršutiniškas, pradeda daug ko nepastebėti: pvz., to, ką daro aplinkiniai, ką jaučia jo artimieji, kokia jo paties būsena ir pan.
Jis tarsi “ne čia“, ir tokią būseną esame patyrę beveik kiekvienas: kažkur einame ar važiuojame, ir atsipeikėjame, stengiamės susivokti – kur mes; darome kažkokį veiksmą automatiškai, ir tarsi jame nedalyvaujame, o stebime iš šalies; skaitome knygą, bet nesuprantame ir neprisimename perskaityto teksto.. Nesąmoningas elgesys su retomis sąmoningumo prošvaistėmis pasidaro dominuojantis. Dėl to net posakiai atsirado: valgau “automatu“, gyvenu “automatu“, dirbu “automatu“..
Tačiau turime suprasti svarbų dalyką, kitaip galime susipainioti ir pradėti ieškoti problemų ten, kur jų nėra. Iš vienos pusės – miegančios sąmonės būsena įtakoja nesąmoningus, automatiškus veiksmus. Iš kitos pusės – ne visi automatizmai (nesąmoningai atliekami veiksmai) byloja apie užmigusią sąmonę.
Pavyzdžiui, yra kūno automatizmai (įgimti ir įgyti): kvėpavimas, mirksėjimas, raumenų refleksai, sėdėjimas, vaikščiojimas ir t.t. Jie vykdomi nesąmoningai, ir tai savotiškas gamtos dovanotas gyvenimo palengvinimas – juk jei galvotume: kiek įkvėpti ar kokį raumenį sutraukti ar atleisti einant ar kažką keliant, vargu, ar dar kažkam liktų laiko.. Kaip tame pasakojime apie šimtakojį: kai jo paklausė – kaip jis sužino, kuria iš kojų kada žengti žingsnį, jis susimąstė ir.. ilgam sustojo 🙂 ..
Yra ir kita grupė automatizmų, kuriuos galime pavadinti įgūdžiais – jie leidžia atlaisvinti sąmonę svarbesniems veiksmams. Pavyzdžiui, vairuojant stebėti situaciją kelyje ir tinkamai reaguoti. Arba išmokus groti kažkokiu muzikos instrumentu, groti negalvojant apie natas, improvizuoti, kurti muziką.. Tokie įgūdžiai leidžia pasiekti meistriškumo visose srityse, todėl yra naudingi žmogui.
Kiekvienas supranta, kad sąmoningumas yra buvimas “čia ir dabar“, dėmesingumas. Ir tai tikrai nereiškia, kad turime akylai sekti ir fiksuoti kiekvieną savo judesį, pvz., valydami dantis ar rišdamiesi batų raištelius 🙂 .. Esmių esmė tame, kad būdami nesąmoningi, su miegančia sąmonė, mes ne tik prarandame kontaktą su realybe, bet ir paleidžiame klaidžioti į praeitį ar ateities iliuzijas mūsų sąmonės “kanceliarinį darbuotoją“ – protą.
Rezultatas – keliaujame per savo nevaldomą gyvenimą “kur neša“, “kur užneš“, ir atsipeikėjame dažniausiai tik tuomet, kai atsiduriame kritinėje situacijoje, kuri jau rėkte reikalauja sprendimo. Todėl ir pirmas bei vienintelis veiksmas, kuri turime padaryti sudėtingoje ar kritinėje situacijoje – “įjungti“ savo sąmoningumą. Tai padeda ne tik pamatyti realią padėtį, bet ir rasti reikalingus sprendimus.
Sąmoningumas mus išvaduoja nuo chaotiško, monotoniško ir nevaldomo gyvenimo. Sąmoningumas yra aiškus suvokimas, kas vyksta šiame momente. Tai didelė jėga. Beje, žmogui su snaudžiančia sąmone atrodo neįmanoma pati idėja, kad galima savo mintimis valdyti gyvenimą – tai savotiškas sąmoningumo testas 😉 ..
Miegančią sąmonę gali pažadinti tik sąmoningumas. Budizmas teigia, kad sąmoningumas ir meditacija yra sinonimai. Ir priduria: nėra kelio į sąmoningumą, pats sąmoningumas yra Kelias :)..
ruvi 
Labas vakaras, Ruvi.
Labai aktualus man straipsniukas. Pastaruoju metu daug galvoju apie ir domiuosi sąmoningumu.
Turiu tokį klausimą.Jeigu visą laiką būti sąmoningu, būti “čia ir dabar“ – ar tai reiškia, kad nereikia skirti laiko praeities apmąstymams, kurių metu pasidaromos kažkokios svarbios išvados? Arba kad nereikia skirti laiko ateities planavimui?
Man čia truputį nesueina galai 🙂
PatinkaPatinka
Labas vakaras 🙂
Ir man šis klausimas taip pat jau senokai rūpi, ir, atrodo, jau artėju prie esmės :)..
O prasidėjo viskas nuo to, kad man pasirodė keista, kad meditacijos tarsi yra būdas nuraminti protą, pasiekti sąmoningumą, ir kilo klausimas – tai reiškia, sąmoningai gyvenu tik meditacijose?.. O antras svarbus klausimas – kas mus padaro nesąmoningais?
Kaip ir į daugelį savo klausimų atsakymų radau budizme. Gal meditacija ir yra tas pirmasis žingsnis, kad pažintume sąmoningumą – kas tai apskritai yra. Nes jei nesuprantame, kas yra sąmoningumas, tai tuomet gyventi su miegančia sąmone atrodo “normalu“.
Aš manau, kad būti nuolat sąmoningu nėra labai lengva – visi kartais “nuklystame“. Tačiau svarbiausia yra būtent sąmoningi veiksmai, apgalvoti sprendimai, dėmesingumas savo gyvenimui. Kai šito nėra, tuomet ir plaukiame be krypties, ir atrodo, kad gyvenimas kupinas netikėtumų ir visokių nemalonių dalykų..
O dėl apmąstymų ir planavimo – manau, jei tai sąmoningi veiksmai, viskas gerai. Aišku, kad ir išvadas daryti reikia, ir analizes kartais, ir tikslus bei kryptį gyvenime reikia numatyti. Tik nereikia nuolat “plaukioti“ juose :). Tik tiek.
Nes išvadas, tikslus galime turėti, o štai kaip juos įgyvendinsime – iš anksto numatyti neįmanoma, galime numatyti, žinoti ko siekiame ir būti pasirengę koreguoti veiksmus, būti kūrybingi ir lankstūs. Todėl ir netikėtumų sąmoningo žmogaus gyvenime mažai – jis dėmesingas tam, kas vyksta, jo gyvenimo pozicija – adekvatūs situacijai veiksmai. T.y., jis galvoja – ką daryti, kaip padaryti gerai, o ne skęsta emocijose, savigraužoje ar nuolatinėse iliuzijose..
Man padėjo vystyti sąmoningumą ne tiek meditacijos, kiek dėmesio koncentravimo pratimai, pavyzdžiui – kiek laiko galiu galvoti apie kažkokį daiktą ar reiškinį. Buvo labai keista, kai pradžioje teišeidavo kelias sekundes, ir mintys nuklysdavo kitur 🙂 .. Arba mokytis dėmesingai klausytis žmogaus, kai kalbame, žiūrėti į akis.. Būtent šie pratimai atvėrė gilesnį suvokimą – kas yra sąmoningumas 🙂 .
Tai jei konkrečiai atsakyti į klausimą – tai reikia ir skirti laiko apmąstymams, ir ateities planavimui, bet daryti tai sąmoningai 🙂 .
Tikiuosi, kad nepripainiojau 🙂 .. Penktadieniui paieškosiu pamąstymų apie sąmoningumą, gal jie dar daugiau nušvies šią temą.
Ačiū ir jaukaus vakaro 🙂 !
PatinkaPatinka
Sveiki Ruvi, norejau paklausti apie Samoninguma. Sakoma – “Mintimis Kuriama“ ar “Mintys Materializuojasi“, taciau kaip galima kurti mintimis, jei vis i galva atkeliauja Automatines mintys? O tuo labiau jei jos nera labai geros kaikada. Jei nebutu minciu kazkokiu automatizuotu, tada suprasciau, taciau visada toks jausmas, kad “Mano Mintys – Tai Ne As“. Jos atkeliauja is kazkur, bet as ju nevaldau. Jei tiksliau, tai tokios mintys, kur toks jausmas, kad “Snekiesi su savim“. Galbut kazko as sioje vietoje nesuprantu, bet matau Jus labiau suprantat apie tai, tai butu idomu suzinot ar cia reikia tiesiog daugiau praktikos ugdant Samoninguma ar kaip? asmeniskai uzsiimu samoningumo ugdymu apie puse metu, bet rimciau pradejau ne per seniausiai
PatinkaPatinka
Sveiki !
Nėra paprasta kažką konkretaus patarti šiuo klausimu, mes galime tik pasidalinti savo patirtimi. Bet tai, kad Jūs galvojate apie sąmoningumą, atsekate savo mintis, ugdote sąmoningumą, jau reiškia, kad esate sąmoningas. Juk jei paprastai – būti sąmoningu reiškia mąstyti savarankiškai ir turėti “ryšį“ su realybe. Tai, žinoma, ir kritinis mąstymas, ir dėmesingumas, ir gebėjimas daryti išvadas iš savo patirties, ir priežasties-pasekmės ryšio suvokimas, ir kūrybingumas, ir gebėjimas harmoningai bendrauti…
Jūs rašote, kad galvoje nuolat daugybė minčių – tai normalu, ypač dabar, kai gyvename tokiame informaciniame chaose. Svarbu tik neįsitraukti į tų minčių begalinį gromulavimą, ypač negatyvių minčių. Jūs galite jas sąmoningai perjungti į kažką kitką, nes tie, kas tvirtina, kad galima mintis visiškai sustabdyti – švelniai tariant, sako netiesą, nes mes negalime išjungti proto tarsi kokio kompiuterio, bet nuraminti protą ir valdyti savo mintis mes tikrai galime.
O kad geriau suprastume, kas yra sąmoningumas, turime žinoti, kas gi yra nesąmoningumas – tai toks mąstymas, kai žmogus “mąsto“ šablonais, tiksliau – tik atkartoja tai, kas primetama iš išorės, nedarydamas jokių išvadų, bet viską priimdamas pažodžiui: tai kitų žmonių nuomonės arba idėjos, dogmos, madingi ar populiarūs elgesio šablonai, įvairios politikos ar populiariosios psichologijos kryptys, ir pan.. Tai reiškia, kad žmogus pats savarankiškai nemąsto, o jo sąmone yra manipuliuojama iš išorės. Todėl ir sakoma, kad jis “miega“, t.y, jo sąmonė neaktyvi, ji tik priima tai, kas jai paduodama.
O Jus galiu tik padrąsinti: kas ieško, visada randa. Ir jei Jūs ieškote, reiškia, jau esate sąmoningas. Geriausios kloties Jūsų paieškose 🙂 !
PatinkaPatinka
Labai idomiai rasot apie daugybe dalyku. Visada idomu ateiti cia ir kazka rasti galbut naujo ar kas papildytu kazka prie sena 🙂
Ačiū Jums 😊
PatinkaPatinka
Labas rytas 🙂 !
Ačiū Jums, kad dalinatės savo paieškų patirtimi – juk kažkas gal perskaitys jūsų mintis, ir jam tai bus padrąsinimas ir palaikymas. Dalinkimės, palaikykime vieni kitus – tai suteikia dvasinės stiprybės ir pasitikėjimo savimi 🙂 !
PatinkaPatinka
Labas rytas, apie ateinančias mintis iš patirties žinau, kad tik pažindamas save, savo asmenybę, vidinį pasaulį gali atskirti, kurios ateinančios mintys tau vertingos ir naudingos, kurios trukdančios. Jeigu ateina neigiamos – gal skaitau kažką ne tą, gal dėmesy ne į tai nukreiptas, o gal sako tai kas būtina žinoti ir ne tik apie save, bet plačiai. Savianalizė leidžia ne tik pamatyti savo vidų, t.y. kaip reaguoji, emocijų kilmę, elgesio pobūdį, bet moko stebėti aplinką, lyginti įvykius, savo būsenas, daryti išvadas, pamatyti ryšius ir gyventi tampa aiškiau, lengviau, ramiau. Ačiū, Rūta ir skaitytojai už mintis, tai mane skatina kilti taip pat:))
PatinkaPatinka
Labas, miela Rūta 🙂 !
Pritariu Jums – tikrai reikia išmokti pažinti save, savo vidinį pasaulį, taip pat supantį pasaulį, tuomet darosi aiškiau, kokios mintys mums padeda gyventi harmoningai, o kokios – žlugdo ir kenkia.
Labai teisingas pastebėjimas Jūsų, kad reikia atsekti ir atsisakyti informacijos, kuri mus veikia negatyviai – tą tikrai mes visi galime. Nes pakanka žvilgtelėti į masinio informavimo priemones – ir per akimirką apima visiška neviltis ir net panika, nes ten vien agresyvus negatyvumas. O kai žmogus pasineria į negatyvumą, tuomet prarandama geros ateities perspektyva, o tai jau žlugdo žmogų visapusiškai, nes nuolat aktyvuojami streso hormonai, kurie naikina ir psichiką, ir kūną.
Labai ačiū Jums, Rūta, už tai, kad dalinatės savo patirtimi, tai tikrai labai naudinga ir man, ir skaitytojams! Ačiū 🙂 !
PatinkaPatinka
Dar, Ruvi, man cia tokie pamastymai atejo, kad pavizdziui Advaita snekama, kad netyketi Protu ir Mintimis. Nors mintys materializuojasi, tai gal bus kokiu atsakymu kodel taip?
Ir apie prota, jei gerai suprantu, tai protas skaitomas prie “Žynių“, vadinasi tai yra tai “ka mes esam ismoke“, teisingai?
PatinkaPatinka
Gal kaip ne tiek issireiskiau, bet turejau omeny, kad Protas, tai musu visi isitikinimai, dogmos ir panasiai
PatinkaPatinka
Manau, reikėtų mažiau tų visų teorijų, svetimų praktikų ar filosofijų. Jei klausiate apie protą – tai jis yra sąmonės “instrumentas“, toks “kanceliarinis darbuotojas“, kuris nevaldomas tampa tironu, pradeda valdyti žmogaus mintis ir gyvenimą. O veikia jis paprastai: jei jo nevaldome, tuomet jis pradeda veikti automatiškai, panaudodamas visą išorinę informaciją, su kuria mes susiduriame, pateikdamas kaip mūsų asmenines mintis. Ir tai gali būti, kaip Jūs rašote – ir dogmos, ir tų dogmų ar kažkokios kitos informacijos įtakoti “mūsų“ įsitikinimai ar nuomonės. Yra įdomus filmukas šia tema “Aš ir kiti“, kurį aš išverčiau, jį galite pažiūrėti čia: https://ruvi.lt/2011/10/31/as-ir-kiti/
Vėl gi – tai nereiškia, kad mūsų asmeninė nuomonė turi būtinai kirstis su kitų nuomone, o pasaulėžiūra – būti kažkokia tik mums vieniems suprantama. Visi mes esame gimę žmonėmis, dvasingais žmonėmis, ir turime vadovautis gyvenime, bendravime ir sąveikoje su gamta ir gyvybe savo prigimtinėmis dvasinėmis savybėmis – sąžine, tiesa, dorove, kūrybingumu, bendros gerovės siekiu, ir pan. Viskas, ką žmogus daro, turi būti nukreipta gėriui, bendram labui. Todėl kai taip gyvename, mes vadovaujamės tomis pačiomis prigimtinėmis dvasinėmis vertybėmis, ir mums jau nekyla klausimų apie sąmoningumą ar nesąmoningumą. O gyventi harmoningai mums trukdo egoizmas, kuris nuslopina visas mūsų dvasines prigimtines savybes.
Klausykite savo širdies, stebėkite, ką jaučiate, kai susiduriate su įvairia informacija ar situacijomis, darykite savo išvadas – tai ir bus geriausia praktika. Dažnai įvairios praktikos ir teorijos tik dar labiau sujaukia mūsų sąmonę… Svarbiausia ne tik žinios, svarbiausia – ar jūs taikote jas gyvenime ir ar tinka jos konkrečiai jums. Nėra šablonų, kaip išugdyti aiškią sąmonę, tai kiekvieno žmogaus asmeninis darbas, todėl kaip tai padaryti – atranda tik pats žmogus: kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam ar net pakenkti. Ar elgiamės teisingai – visuomet pasako mūsų širdis, mūsų pojūčiai – kai elgiamės teisingai, tuomet ir jaučiamės ramiai arba jaučiame įkvėpimą, tylų vidinį džiaugsmą.
Na štai, gal per daug išsiplėčiau, nes labai sunku aprašyti savo patirties pojūčius. Svarbiausia – Jūs teisingame kelyje, tereikia juo eiti, ir viską atrasite ir suprasite 🙂 …
PatinkaPatinka
Suprantu, bet kazkaip paskaitai viena, poto kita atrodo raso lyg ir i ta pacia puse, bet kazkur kazko prideta ir galiausiai gaunasi misraine kazkokia jau pas mane.
Samoningumo ugdymui perskaiciau knyga Ronald D. Siegel “Samoningumo ugdymas ‘mindfulness'“, nors kazkoki supratima gavau dar iki jos, bet knyga padejo man papildomai suvokt nemazai dalyku ir ugdyti savo pastabuma. Bet kas idomiausia, kad raso jog “Mintys Nera Tikrove“, bet man tas kazkaip painiojasi su “Mintys Materializuojasi“ ir “Laisvu Minciu Kurimu“. Toks jausmas as jauciu kad taip geriau, o galvoje visai kas kita..
Nors kai neziuri rimtai i savo tas automatines mintys, kurios tiesiog plepa visa diena, tai ir ramiau kazkaip pasidaro. Iskyla vieni kiti kazkokie jausmai, bet tiesiog stebi juos.
Aciu jums uz atsakymus ❤ . Butinai paziuresiu filma, gal kas aiskiau bus 🙂
PatinkaPatinka
Tokia informacinė “mišrainė“ gaunasi, kai ieškome atsakymų išorėje, ir tai vėl gi normalu, nes yra informacijos paieškų, kaupimo, rūšiavimo, atmetimo ir taikymo gyvenime periodai. Svarbu neužstrigti informacijos paieškose, verčiau vis tik stebėti gyvenimą, savo pojūčius, elgesį ir daryti savarankiškas išvadas. Juk iš tiesų viskas paprasta, jei neieškome sudėtingų kelių…
Ir labai nepasikliaukite įvairiais autoriais – juk žinote, kad kiekvienas aprašo savo patirtį arba kažkokią filosofijos kryptį, ir nėra nei vieno žmogaus, kuris žino absoliučiai viską. Galite tik po truputį surinkti informaciją apie viską kas jums dabar svarbu, ir tai turi būti savarankiškas darbas, nes matote, kaip įneša sumaištį visiškai priešingi teiginiai: kad mintys nėra tikrovė, tuo pačiu – kad jos materializuojasi, ir pan.. Į tai galima atsakyti, kad sąmoningos, palaikomos dvasinės jėgos mintys yra kaip veiksmo projektas, todėl, žinoma, materializuojasi, o silpnos, padrikos, nesąmoningos mintys – ne.
Viskam savo laikas, viskas ateis ir susidėlios taip, kaip turi būti 🙂 .
PatinkaPatinka
Paskaitet mano vakarykstes mintis, kurios atejo 🙂
Mane labai sumaise tokie teiginiai, bet poto pagalvojau, kad cia labiau esme yra, kad musu galvoje sukasi daugybe minčių ir jausmu, taciau ne visi jie “Musu“. Kodel sakoma “Ne Musu“, manau, nes jos nieko nereiskia ir yra daznai neracionalios. Vienos mintys ateina ir iseina ir po jų ateina kitos, taciau Mintys Kurios Ateina Palaikomos Dvasinės Jegos yra tos kurios materializuojasi. Dabar taskai ant i stojasi. Teisingai sakot, kad viskas yra daug paprasčiau nei atrodo.
Ačiū, Ruvi ❤ Malonios Jums Dienos 🙂
PatinkaPatinka
Ačiū Jums 🙂 !
Tai tiesa – mes galime atskirti, kurios mintys yra mums primetamos, nes taip jau yra: proto išjungti kaip prietaiso neįmanoma, jis nuolat “įjungtas“, ir jei mes nevaldome savo mąstymo, tai jis mums “pameta“ minčių iš išorės. Tame ir yra sąmoningumas – išvystyti kritinį mąstymą, kad jokios pašalinės mintys netrikdytų mūsų sąmonės. Kitaip.. nuolat suksime galvoje išorinę informaciją, kuri atitrauks mus nuo realaus gyvenimo.
Apskritai geriausia sąmoningumo “mokykla“ – tai ir yra mūsų gyvenimas, mūsų bendravimas su artimais žmonėmis, mūsų mintys ir elgesys įvairiose gyvenimo situacijose, mūsų reakcijos į įvykius gyvenime. Štai čia mes galime labai daug, ir kas svarbiausia – galime greitai pamatyti ir pajusti savo mąstymo ir elgesio rezultatus. Juk matome gyvenime tiek daug gražių teorijų teoretikų, kurie labai sklandžiai kalba, bet gyvenime to netaiko, ir dažnai net nemoka harmoningai bendrauti su artimais žmonėmis.
Ir Jums gražios dienos 🙂 !
PatinkaPatinka