ruvi

Dėkoju už klausimus į asmeninį paštą . Yra besikartojantys klausimai, vienas iš jų – apie nušvitimą ir pakylėtuosius žmonės. Turbūt, nuliūdinsiu, bet šito klausimo aš nemistifikuoju. Teko gyvenime sutikti labai šviesių žmonių, kurių šia tema viską nuodugniai išklausinėjau. Pritarsiu išminčiai, kad stebuklai tėra nepažinti reiškiniai, o mistifikuojame juos todėl, kad nesuprantame arba bijome.

Pirmiausia – nušvitimas nėra kažkokia išrinktųjų žmonių savybė ar apdovanojimas. Tai yra aukštesnio ar aukščiausio sąmoningumo žmonės, kurie savo pastangomis ir pasiekia tokio sąmoningumo lygio – per saviugdą, mokslus ir praktiką. Visi girdėjome mokslininkų išvadas, kad teišnaudojame kelis procentus savo smegenų potencialo.

Todėl šiuolaikinio vakariečio būseną daugelis dvasinių mokymų vadina sapnu, miegojimu. Žmonės tiesiog nesupranta savo galimybių. Tai galima palyginti su tuo, kad, tarkim, žmogui dovanotas kosminis laivas, o jis jį naudoja kaip automobilį, dirbdamas taksistu, o kartais ir apskritai jį valdo autopilotu.. Na, o “užmigdo” mus šiuolaikino gyvenimo “formatas”, jo idealai ir siekiamybės, kurie apdovanoja materialiai, bet tiesiog sužlugdo dvasiškai – todėl ir neišnaudojame savo galimybių.

Mes labai stengiamės atitikti tą formatą, įsisprausti į rėmus, kurie galiausiai tampa kalėjimu asmenybei ir stabdžiais jo dvasiniam augimui. Tačiau žmogus visada turi pasirinkimą: eiti sąmoningo tobulėjimo keliu, arba.. pratęsti savo sapną. Kai dvasia prisnūdusi, atbunka pojūčiai ir pats žmogus. Kai žmogus “prabunda”, jo pojūčiai suaktyvėja ir jis tampa smalsus, veiklus ir aktyvus. Jis pradeda ieškoti atsakymų, jo dvasinis potencialas pradeda skleistis.

Kiekviename žmoguje yra prigimtinis poreikis tobulėti, ir kiekvienas iš mūsų gali vykdyti (arba ne) savo sąmonės vystymą. Evoliucija – nuolatinis augimas ir keitimasis – yra ne tik žmogaus, bet ir visos Visatos pagrindinis principas.Taigi, visi šventieji, nušvitę ar pakylėti žmonės yra žmonijos šviesuoliai, sąmoningai išvystę ir išplėtę savo sąmoningumą, proto ir dvasios galimybes, išskleidę savo prigimtinį dvasios potencialą. Tai gali kiekvienas iš mūsų, tačiau nedaugelis tuo tiki, todėl tai ir atrodo labai paslaptingai..

Visais laikais tokie žmonės yra žmonijos šviesuoliai ir pavyzdys mums visiems.. Kaip atrodo tas mistiškas pabudimas? Įdomų palyginimą neseniai perskaičiau: įsivaizduokite, kad esate puotoje, kurioje tūkstančiai žmonių, ir visi apkvaitę, o jūs ten vienintelis blaivus žmogus.. tai labiausiai primena nušvitimą.

Kituose mokymuose tokia būsena dar vadinama šydo nuo akių nukritimu, ar iliuzijų išsisklaidymu. Žmogus tarsi praregi, pamato save ir pasaulį tokį, koks jis yra. Jis pradeda suprasti savo kančių priežastis, todėl nustoja mąstyti žemo sąmoningumo lygmens kategorijomis, kurios gimdo tą kančią. Tai galima palyginti su ėjimu į šviesą ir harmoniją, todėl vadinama nušvitimu, pakylėjimu į aukštesnį sąmoningumą. Tokie žmonės dažnai yra Mokytojai. Teigiama, kad tokia būsena – galutinis kiekvieno žmogaus dvasinės evoliucijos tikslas.

Iliustracijai parašysiu vieną indų pasakojimą apie dievą Brahmą. Pradžių pradžioje jis buvo vienas, ir jam pasidarė nuobodu. Brahma sukūrė deivę Mają – kad būtų smagiau. Maja suprato Brahmos galią, ir pažadėjo įdomų žaidimą, jei jos klausys. Pagal jos nurodymus Brahma sukūrė Visatą, Saulę ir Mėnulį, žvaigždes ir kitas planetas. Žemėje jis sukūrė gyvybę, vandenynus, atmosferą. Maja pagyrė Brahmą už sukurtą gražų iliuzijų pasaulį ir paprašė: “O dabar sukurk tokią protingą ir nuovokią būtybę, kuri galėtų įvertinti šį tavo kūrinį”.

Galiausiai Brahma sukūrė žmonės ir paklausė Majos, kada gi prasidės žaidimas. “Tuoj pradėsime”, – atsakė Maja ir.. padalino Brahmą į tūkstančius smulkiausių dalelių ir įdėjo po vieną kiekvienam žmogui. “Štai dabar prasideda žaidimas – aš priversiu tave užmiršti, kas tu esi, ir tu turėsi ieškoti savęs!” Taip Maja sukūrė Sapną, Iliuziją, ir iki šiandien Brahma vis dar bando prisiminti, kas jis toks esąs.. Brahma slypi kiekviename žmoguje, bet Maja neleidžia jam to prisiminti..

Taigi, mūsų sapnas tėra sapnas, kol mes miegame.. Pabudę, tampame, kaip šitame pasakojime – Brahma (kūrėjais) – ir atgauname savo galią .. Mes tiesiog įpratome eiti paskui ar laukti, kol kažkas už mus viską išspręs. Tapome konformistais, ir dėl primestų iliuzinių siekiamybių aukojame savo unikalumą. Mes dažnai nedrįstame savarankiškai veikti ir galvoti, todėl mums sunku patikėti, kad galime pasitikėti savimi, savo vidiniu “aš” ir kurti savo gyvenimą. Laisva mąstymo forma daugeliui atrodo neįprasta ir mus trikdo.. pasirinkimo laisvė.

Nemistifikuokime žmonių, kurie pasiekė aukštą sąmoningumą – tą gali kiekvienas iš mūsų. Buskime, aukime, tobulėkime, kurkime, tuomet “nušvitę” ar pabudę žmonės neatrodys kažkokiais nežemiškais – tiesiog tokiais tapsime visi ..