Koks yra nušvitęs žmogus?

Dabar tiek daug kalbų apie nušvitimą, tiek nušvitusių, besidalinančių savo patirtimi.. Akivaizdu, kad šalto išskaičiavimo ir materializmo aplinkoje žmonėms ypač aktualios dvasingumo temos. Tačiau dauguma kalbų apie nušvitimą labai dažnai tėra apgaulė ar mistifikacijos.

Ir kartais žmogus būna nuoširdžiai įsitikinęs, kad pasiekė šią būseną.. Tiek įtikėjęs savo nušvitimu, tiek imituojantis jį labai greitai išsiduoda: išlenda “ego“ apraiškos, pasipūtimas, susireikšminimas.. Tuo tarpu nušvitęs žmogus visada harmoningas – jis negali būti vienoje situacijoje nušvitęs, o kitoje – egoistiškas ir savanaudiškas.

Prisiminkime: nušvitimas – tai žmogaus harmonijos ir tobulumo būsena, pasiekiama per pabudimą iš iliuzijų ir sąmoningą netobulų būsenų atsisakymą. Džiugu, kad iš iliuzijų mūsų laikais bunda tikrai daug žmonių: gyvename informacijos gausoje, todėl žmonės pradeda aiškiai suvokti tikrąsias vertybes, susieja pasekmes ir priežastis, supranta evoliucijos ir vienybės esmę.

Nemažai žmonių žengia ir sekantį žingsnį – atsisako netobulų būsenų, t,y., visko, kas kenkia žmonėms, aplinkai, gyvybei. O štai nuolat gyventi harmonijos ir tobulumo būsenoje retam pavyksta. Tuo tarpu būtent tokia būsena ir yra pagrindinis bruožas, pagal kurį atpažįstame nušvitusį žmogų.

O koks gi jis kasdieniniame gyvenime? Išoriškai nušvitęs žmogus gali niekuo nesiskirti nuo kitų: kažkas gali dirbti buhalteriu, kažkas stato namus, kažkas meldžiasi vienuolyne už pasaulio taiką, o kažkas ir būrį vaikučių augina.. Tačiau visada atpažinsime jį pagal vidinę ramybę ir širdies gerumą, o vidinis tyrumas suteikia tokiam žmogui ypatingą išorinį patrauklumą.

Šalia jo tiesiog gera būti.. jis harmonizuoja aplinką. Ir kalba jis nedaug, o jei kalba – iš esmės, ir tai, kas tuo metu reikalinga. Tai aukšto dvasingumo ir sąmoningumo žmogus, gyvenantis pagal devizą: “Kuo aš galiu būti naudingas šiuo metu žmonėms ir supančiai aplinkai?“

Jis jaučiasi visumos dalimi, todėl gerbia ir tausoja gamtą ir visą gyvybę. Toks žmogus mato pasaulį tokį, koks jis yra – be šablonų, iliuzijų, fanatizmo, prisirišimų. Jis pažino ir save, todėl yra nuoširdus ir neturi kaukių. Nušvitęs visada mato esmę, turi tvirtą ryšį su savo aukščiausiu dvasiniu aspektu ir Kūrėju.

Tiesa – jo kelrodis, jis aiškiai mato ją kiekvienoje situacijoje. Nereaguoja automatiškai, bet stebi ir veikia, vadovaudamasis intuicija. Bendravime – pagarba, geranoriškumas, pasiryžimas padėti, dėkingumas, veikla bendram labui, vienybės pojūtis. Tai kūrybingas žmogus su pozityvia pasaulėžiūra.

Na, o kaip kritinės situacijos – juk jų pasitaiko ir nušvitusiems? Žinoma, tai sudrumsčia jo vidinę ramybę, ir jis, kaip ir kiekvienas žmogus tokioje situacijoje, pajunta diskomfortą. Bet.. greitai susivaldo ir neįsitraukia, kaip dauguma žmonių, į audringas neigiamas emocijas – todėl vadovaudamasis intuicija atranda tinkamą sprendimą.

Iš tiesų nušvitimas nėra kažkokia ypatinga ar nenatūrali žmogui būsena – tai tiesiog sugrįžimas į save tikrąjį, į savo prigimtinę ir esminę būseną. Tai natūrali tikro, gero, žmoniško žmogaus būsena.. Labai ilgai ji buvo tamsoje ir iliuzijose, labai ilgai ji buvo priskiriama išskirtinai tik mistikams ir “antžmogiams“.

Tačiau šiandien vis daugiau žmonių bunda iš iliuzijų, vis daugiau žmonių trokšta harmonijos, taikos, tiesos, vienybės.. Tai išlaisvina didžiulę dvasinę kiekvieno žmogaus jėgą ir atgaivina gebėjimą laisvai ir natūraliai save išreikšti – žodžiuose, poelgiuose, kūryboje, darbuose.

Švintame, šviesėjame, nušvintame.. tampame Šviesuoliais.. Tikrais Žmonėmis :)!