Mitai apie alkoholį

Jie vadinami mitais todėl, kad niekuo nepagrįsti – tai tiesiog keliaujanti liaudies “išmintis“. Pavojingi tuo, kad mes jais patikime ir pradedame ne tik teisinti priklausomybę, bet ir jais vadovautis savo gyvenime. Perskaitę suprasite, kaip plačiai jie yra paplitę ir kaip daug žmonių jais tiki ir perduoda kitiems. Taigi:

„Alkoholis – tai normali gyvenimo dalis“

Neapgaudinėkite savęs: normali žmogui yra prigimtinė blaivybės būsena, o alkoholio vartojimas – primestas žalingas įprotis, kuris yra perduodamas iš kartos į kartą, todėl tai gali pasirodyti “normalu”. Pagal PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija) statistiką, praeito amžiaus ir šio amžiaus pradžios gyvenimo trukmės sumažėjimas tiesiogiai siejamas su gyvenimo būdu: žalingais įpročiais, stresu ir neteisinga mityba.

Realybė tokia: PSO alkoholis yra pripažintas legaliu narkotiku, kuris sukelia priklausomybę ir žaloja sveikatą, todėl normalia gyvenimo dalimi pavadinti narkotiką nelogiška.

„Alkoholis naudingas sveikatai“

Tai labai paplitęs mitas tarp vynų ir “tauraus” stipraus alkoholio mėgėjų. Tuo tarpu tiesa yra paprasta: alkoholis visuose gėrimuose išlieka narkotiku. Kuo didesnė alkoholio koncentracija gėrime, tuo jis pavojingesnis. Jokių naudingų organizmui medžiagų alkoholis neturi – bet kokiam gyvam organizmui tai yra nuodas.

„Alkoholis – vyriškumo simbolis“

Vis daugiau jaunimo dėl šios priežasties įsitraukia į alkoholizmą – jie nori greičiau atrodyti suaugusiais. Augančiam ir bręstančiam jaunam organizmui alkoholis ypač kenkia, nes pažeidžia visas vystymosi funkcijas. Šio mito pasekmė ir mūsų laikų liūdna tendencija – jaunėjantys alkoholikai.

„Gerti alkoholį ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas“

Toli gražu, tai viena iš didžiausių iliuzijų. Gyvename visuomenėje, todėl vartojančio alkoholį elgesys vienaip ar kitaip veikia aplinkinius – nuo šeimos iki visuomenės. Vartojantys alkoholį žmonės yra socialiai pavojingi: daugybė nusikaltimų ir avarijų įvykdoma apsvaigus nuo alkoholio, ir nukenčia niekuo dėti žmonės. Be to, girtuokliaujantys ardo tautos genofondą, t.y., įtakoja šalies jaunosios kartos sveikatą ir ateitį.

„Alus – ne alkoholis“

Bet kokio alkoholinio gėrimo neatsiejama dalis yra spiritas. Skiriasi jie tik stiprumu ir specifiniais priedais. Mokslas jau įrodė, kad alus stipriau nei degtinė ardo smegenų ląsteles (o kartu ir intelektą) bei ardo psichiką. Alaus mėgėjams smarkiai pakinta širdis – ji padidėja ir apauga riebalais. Medikai alaus mėgėjų širdį vadina “alaus” arba “jaučio” širdimi dėl jos dydžio.

„Alkoholis – smagu, nuima stresą, atpalaiduoja“

Alkoholis yra pripažintas depresantas: jo sukelta euforija yra trumpalaikė. Jei žmogus turi poreikį kelti sau nuotaiką alkoholiu – tai jau pirmas signalas, kad vystosi priklausomybė. Girti gali atrodyti juokingai ir nepiktybiškai, bet tik iš šalies. Girti dažnai padaro tai, ko blaivūs niekada neišdrįstų padaryti ir ko išsiblaivę dažnai nė neprisimena. Be to, pagirios sukelia didžiulį stresą kūnui ir psichikai, todėl už trumpalaikę euforiją mokama pernelyg didelę kainą..

„Alkoholis – nepavojingas“

Alkoholis veikia visus organus, nėra nei vieno organo, kuriam alkoholis nekenktų. Alkoholyje žūsta viskas, kas gyva. Kadangi retas vartoja kelis kartus į metus nedideles alkoholio dozes, o dauguma vartojančių alkoholį daro tai sistemingai, tai didėjant dozėms, didėja priklausomybė nuo alkoholio, ir, žinoma, didesnis alkoholio žalojantis poveikis organizmui.

Stiprėjant priklausomybei keičiasi asmenybė, suardomos subtiliausios žmogaus psichinės savybės – valia, moraliniai principai, atmintis. Žmogus pradeda gyventi primityviais instinktais.

„Prasigeria tik alkoholikai, manęs tai neliečia“

Suprasti, kada žmogus peržengė pavojingą ribą gerdamas už kompaniją, dėl apetito, dėl nuotaikos pagerinimo, ir pan., ir atsidūrė alkoholinės priklausomybės vergovėje, yra paprasta: kai žmogus pradeda ieškoti priežasties išgerti ir jo pagrindiniu laisvalaikio užsiėmimu tampa alkoholio vartojimas – tai jau psichologinė priklausomybė, kuri gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmogui.

Psichologinė priklausomybė – pirmos alkoholizmo stadijos požymis. Antroje prasideda ir fizinė priklausomybė, kurios pagrindinis požymis – pagirios (abstinencinis sindromas). Jauniems žmonėms ir moterims alkoholinė priklausomybė vystosi greičiau. Trečioje stadijoje žmogus pradeda degraduoti ir pasekmės dažnai būna nepataisomos.

Apie antialkoholinio gydymo „kenksmingumą“

Tai labiausiai paplitęs tarp vyrų mitas. Jie bijo, kad gydymas pakenks jų vyriškumui, tuo tarpu net nesusimąsto, kad pastovus alkoholio vartojimas veda į lytinių liaukų degeneraciją. Daugelis bijo, kad po gydymo jiems „stogas nuvažiuos“, bet nepastebi akivaizdaus dalyko – kad „stogas važiuoja“ būtent nuo alkoholio. Baiminasi ir dėl kūrybinių jėgų praradimo, bet girdėti nenori, kad alkoholis naikina smegenis.

Gali susidaryti įspūdis, kad narkologai siekia kažkam pakenkti, padaryti invalidu ar numarinti. Iš tikrųjų narkologai deda didžiules pastangas, stengdamiesi padėti grąžinti žmogų į blaivų gyvenimą. Ir nieko daugiau! Blogiausia, kas gali atsitikti – gydymas gali būti neefektyvus. Gydymo efektyvumas priklauso tik nuo pačio paciento nuoširdaus noro pasveikti. Po gydymo įvyksta principinis pokytis – žmogus bent jau kuriam laikui nustoja nuodyti save alkoholiu. Štai ir visas „kenksmingumas“.

Nejaugi blaivybė gali būti kenksminga sveikatai? Jei po gydymo pacientas jaučiasi nejaukiai, reiškia, jis nepakeitė savo požiūrio į alkoholį ir niekaip „neįsirašo“ į blaivų gyvenimą. Gyventi su buteliu jam patinka labiau, todėl ir kankinasi, o ne todėl, kad gydymas kažkokiu mistiniu būdu galėjo jam pakenkti. Antialkoholinis gydymas – tai bandymas išgelbėti žmogų nuo sunkios kančios, degradacijos ir mirties. Bandymas padėti žmogui gyventi normalų blaivų gyvenimą.

Realiai (kartais nepataisomai) kenkia tik pats sau alkoholį vartojantis žmogus. Spekuliacijos gydymo „kenksmingumu“ – tik nenoras keisti savo girtą gyvenimo būdą. Yra daug puikių išgijimo ir suklestėjimo pavyzdžių, bet šalia visada yra ir žmonės, kuriuos beveik kasdien visi matome – nusigeriantys, degraduojantys ir nenorintys to pripažinti.

„Geri“ ir nelabai geri gėrimai

Labai dažnai žmonės savo pagirių kančias nurašo „blogiems“ alkoholiniams gėrimams. Niekas neginčija, kad savadarbiais „pilstukais“ nuodijamasi ypač sunkiai – nuo apakimo, impotencijos iki mirties atvejų. Bet pažiūrėkime į problemą kitu kampu. Juk jei yra pagirios (ne ūmus vienkartinis apsinuodijimas), reiškia, kad žmogus yra pažengęs girtuoklystėje ir geria vis daugiau. Koks organizmas atlaikys vis didėjančias ir tankėjančias dozes, net jei bus geriamas brangiausias alkoholis?

Be to, retas žino, kad priimti laikyti „gerais“ konjakas, viskis, savadarbės „ruginukės“ ar „kvietinukės“ – dėl jų gamybos būdo (distiliacijos) turi daug specifinių, itin kenksmingų priemaišų, kurios pasunkina postintoksikacinius sutrikimus organizme. Tvirtinu vienareikšmiškai: „gerų“ alkoholinių gėrimų nėra iš esmės. Kodėl? Todėl, kad bet kokios koncentracijos ir su bet kokiais priedais – aluje, vyne, degtinėje, konjake ir t.t.. – alkoholis išlieka narkotiku. Naivu tikėtis, kad gerdami “aukščiausių rūšių“ alkoholį, būsite apsaugotas nuo alkoholizmo.

Kai kažkas išdidžiai demonstruoja, kaip puikiai žino „gerus“ gėrimus ir tos „žinios“ paremtos asmenine patirtimi – nepavydėkite ir laikykitės kuo toliau nuo tokio „esteto“, nes jis propaguoja narkotikus. Jis pavojingas žmogus, nes narkomanija yra užkrečiama: vienas narkomanas sugeba užkrėsti kitus. O alkoholizmas, kaip žinote, yra vienas iš narkomanijos variantų. Taigi, prisiminkite, kad bet koks spiritinis gėrimas yra narkotikas. Tai aš jums kaip gydytojas tvirtinu, o išvadas darykite patys.

Aš geriu „kultūringai“ ir „saikingai“

Vadinamas „saikingas“ ar „kultūringas“ gėrimas – alkoholizmo motina. Alkoholikais netampama staiga, tai procesas. Alkoholizmas – pripratimo liga ir visi alkoholikai kažkada pradėjo nuo „saikingo“ ar „kultūringo“ gėrimo. Palaikyti „saikingo“ ar „kultūringo“ gėrimo koncepciją reiškia sutikti su savo šalies alkoholizacija ir iš to išplaukiančia tautos degradacija. Jei jūs už „kultūringą“ gėrimą, vadinasi, jūs, anot mokslininko G. Šičko – alkoholio vartojimui užprogramuotas žmogus.

Tokiu jus padaro „kultūringai“ gerianti vyresnioji karta, o jūs savo elgesiu programuojate alkoholio vartojimui sekančią kartą. Galima kultūringai elgtis, leisti laiką, kalbėti, bendrauti, bet kultūringai gerti ar rūkyti (nuodytis) neįmanoma. Narkotinės medžiagos vartojimas – šiuo atveju alkoholio – nekultūringumas, vedantis ne tik į pačio geriančiojo alkoholizmą, bet ir yra nederamo elgesio rodymas jaunajai kartai. Ten, kur yra alkoholio kvapas, tikrąja kultūra nė nekvepia.

“Bealkoholiniai“ gėrimai

Taip vadinami bealkoholiniai gėrimai gali turėti iki 0,5 laipsnių alkoholio. Žodis „bealkoholinis“ klaidina, todėl reikia būti budriems. Ypač tiems, kurie pasirinko blaivybę, bet dar vis kyla iš įpratimo noras atsigerti štai tokių bealkoholinių gėrimų – vyno ar alaus. Išgėrus tokio gėrimo, jo skonio savybės gali išprovokuoti norą išgerti tikro alaus ar kitokio alkoholio. Todėl rinkitės sultis – bus tikrai į sveikatą. Ir nepamirškite: kuo didesnė alkoholio koncentracija gėrime, tuo labiau jis kenkia sveikatai.

“Konjakas ir degtinė praplečia kraujagysles; jei skauda širdį – tai geriausia priemonė“

Tiesa tame, kad vartojant alkoholį, širdies ir kraujagyslių sistema yra stipriai pažeidžiama. To pasekmė – alkoholinė hipertonija ir širdies miokardo pažeidimai. Alkoholis tiesiogiai toksiškai veikia miokardą: atsiranda širdies ritmo sutrikimai ir širdies nepakankamumas. Štai kodėl po širdies infarkto gydytojai griežtai draudžia alkoholį.

“Alkoholis šildo“

Atvirkščiai: jis išplečia smulkius paviršinius kapiliarus ir tokiu būdu mes netenkame šilumos – žmogui atrodo, kad jam pasidarė šilta (išsiplėtė kapiliarai), o iš tiesų organizmas atiduoda šilumą ir pradeda šalti. Dauguma nušalusių galūnes ar sušalusių žmonių buvo girti.

“Alkoholis valo organizmą nuo toksinų“

Melas, nes pats alkoholis yra toksinas. Tam, kad organizmas jį neutralizuotų, padidintu pajėgumu turi dirbti kepenys ir inkstai, todėl šie organai tiesiog alinami didžiuliu papildomu darbu.

“Alkoholio gamyba ir pardavimas naudingi valstybei“

Statistika rodo priešingai: nuo alkoholio vien nuostoliai: kiekvienas gautas piniginis vienetas atneša mažiausiai 3-4 piniginius vienetus nuostolių. Kokiu būdu? Pirmiausia – alinama žmonių sveikata ir darbingumas. Daugėja nusikaltimų, avarijų, nelaimių darbo vietoje. Daugėja vaikų iš asocialių šeimų vaikų namuose, taip pat apsigimimų dėl alkoholio vartojimo. Sergančių alkoholizmu gydymas taip pat nuostolingas valstybei – juk šių ligonių nebūtų, jei jie gyventų blaiviai.

“Vaikams alkoholį įsiūlo blogi draugai“

Taip, narkotikų paaugliams gali pasiūlyti gatvėje, bet nustebsite, kad alkoholio vaikai pirmą kartą dažniausiai paragauja.. namuose. Čia lemiamą vaidmenį atlieka tėvų elgesio pavyzdys, jų gyvenimo būdas – per šventes ant stalo statydami alkoholį, suaugusieji perduoda ir įskiepija savo vaikams alkoholio vartojimo tradicijas. Taip alkoholis susiejamas su švente, gera nuotaika – todėl vaikui atrodo, kad vartoti alkoholį yra gerai ir normalu.

“Alkoholis stiprina draugystę ir lengvina bendravimą“

Draugystė tokiu pagrindu tęsiasi lygiai tiek, kiek yra drauge vartojamas alkoholis. Pakanka vienam iš “draugų“ nustoti jį vartoti, ir draugystė dažniausiai išyra. Taigi, pagalvokite – draugai tai ar.. sugėrovai.

“Alkoholis padeda gydyti kai kurias ligas“

Mąstykite logiškai: jei alkoholis yra toksinas, tuomet jo nukenksminimui organizmas mobilizuoja papildomas jėgas. Laikina alkoholinė euforija – tik trumpalaikė sveikatos “pagerėjimo“ iliuzija. Alkoholis alina imuninę sistemą, todėl jį vartojantys žmonės serga dažniau, nes jų organizmas mažiau atsparus. Be to, jie galiausiai pradeda sirgti ir alkoholio sukeltomis ligomis.

“Yra ir kenksmingesnių dalykų, nei alkoholis“

Taip, yra, bet alkoholio vartojimas yra žalingas įprotis, priklausomybė, todėl daro žalojantį poveikį. Šis mitas – tai bandymas apeiti alkoholizmo problemą ir perkelti dėmesį į kitas problemas.

“Visi alkoholikai tinginiai, o aš – ne“

Tiesa tokia, kad tik 3-5 procentai alkoholikų yra visiškai degradavę tinginiai, kiti dirba iki tol, kol gali: juk reikia užsidirbti ir alkoholiui…

“Man skanus alkoholis: vynas, šampanas, alus…“

Pats alkoholis yra šlykštaus skonio ir gryno jo niekas negertų. Klausimas: jei jums pasiūlytų išgerti lygiai tokio pačio skonio gėrimo, kaip ir jūsų mėgiamas alkoholis, bet be alkoholio – ar gertumėte jį vietoje alkoholio? Jei ne, tuomet geriate savo mėgstamą alkoholį ne dėl to, kad jis skanus, o todėl, kad jame yra alkoholio (dėl apsvaigimo).

“Aš visai nepanašus į alkoholiką“

Išoriniai alkoholizmo požymiai išryškėja tuomet, kai liga jau gerokai pažengusi ir atsiranda rimtos komplikacijos organizme.

“Aš inteligentiškas ir išsilavinęs, todėl man negresia alkoholizmas“

Įrodyta, kad nėra ryšio tarp alkoholizmo ir išsilavinimo. Priklausomybė nesirenka: prieš ją visi lygūs. Nemažai vartojančių alkoholį yra geri specialistai, turi gerą darbą. Tačiau dėl savo priklausomybės dažnai praranda ir darbą, ir kvalifikaciją.

(Mitai ir jų paneigimai iš medikų darbų: V. Melnikovo, G. Šičko, F. Uglovo, V. Lapšičevo ir kt., parengė ir vertė ruvi.lt)