Kaip apsaugoti vaiką nuo žalingų įpročių?

Nei vieni tėvai nenori, kad jų vaikas būtų alkoholikas, narkomanas ar griautų savo sveikatą rūkydamas. Jei tėvai gyvena be žalingų įpročių – vaikui lengviau paaiškinti apie svaigalų daromą žalą. Tačiau jei tėvai turi žalingų įpročių – vaikui bus sunku suprasti ir aiškinimus, ir draudimus.

Visuomenėje, kur gilios alkoholio vartojimo tradicijos, o tabakas ir alkoholis lengvai prieinami – apsaugoti vaikus ir paauglius nuo žalingų įpročių nėra lengva. Todėl svarbiausias – asmeninis tėvų pavyzdys, kad nebūtų prieštaravimų ir vaikams būtų aišku: žalingi įpročiai kenkia visiems.

Tėvai turėtų suprantamai, be gąsdinimų, pagal vaiko amžių, papasakoti apie žalingus įpročius. Galima parodyti socialinių filmukų ar papasakoti istorijų iš aplinkinių gyvenimo apie žalingų įpročių pasekmes. Antraip vaikas gali pats ieškoti paaiškinimų, kurie gali būti dezinformacija, ir pasiduoti aplinkos įtakai.

Tyrimai parodė, kad Lietuvoje alkoholį vartoja beveik 40% 13-14 metų paauglių, o rūko – apie 30%. Be to, rūkantys moksleiviai 3 kartus dažniau vartoja alkoholį, lyginant su nerūkančiais. Tai nerimą keliantys rodikliai, juk vaikai – mūsų visų ateitis.

Todėl tėvai turėtų aiškiai suprasti žalingų įpročių atsiradimo priežastis bei pasekmes, jų daromą žalą, ir, svarbiausia – būti pavyzdžiu savo vaikams. Pirmiausia tėvų elgesyje neturi būti jokių prieštaravimų, kai iš vienos pusės draudžia, iš kitos – daro tai, ką draudžia savo vaikams.

Dar sunkiau suvokiamas tėvų leidimas vartoti paaugliams alkoholį švenčių metu.. Tokiu savo elgesiu tėvai patys didina šansus, kad jų vaikas taps alkoholiku. Moksliškai įrodyta: jaunų žmonių alkoholizmas išsivysto dėl to, kad jie labai anksti paragauja alkoholio.

Jei norite apsaugoti savo vaiką nuo žalingų įpročių – turite žinoti tiesą apie jų daromą žalą. Augančiam ir besivystančiam organizmui svaigalai ypač pražūtingi: visi žalojantys poveikiai greitesni, sustoja fizinis ir intelektualinis paauglio vystymasis.

Nustatyti faktoriai, skatinantys vaikus svaigintis:

– Visuomenės tradicijos, šeimos tradicijos;
– Alkoholio ir tabako reklama; filmai ir laidos, kur populiarūs herojai rūko ir geria alkoholį;
– Bendraamžių spaudimas;
– Prastos socialinės sąlygos (asocialūs tėvai, nepriežiūra ir pan.);
– Smalsumas ir mėgdžiojimas.

Vaikų ir paauglių alkoholizmui būdingas greitas pripratimas – abstinencijos (pagrindinis alkoholizmo požymis) sindromas atsiranda jau po 1-3 metų nuo alkoholio vartojimo pradžios.

Yra keli pagrindiniai paauglių alkoholizmo etapai:

1. Adaptacija. Pradžia nemaloni: ir skonis, ir kvapas, ir apgirtimas sukelia nemalonius pojūčius. Alkoholis vartojamas retai ir geriamas tuomet, kai paauglys negali atsisakyti. Gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių, per kuriuos paauglio organizmas adaptuojasi prie alkoholio. Adaptacijos greitis priklauso nuo paauglio aplinkos – šeimos, draugų.

2. Pripratimas. Šis etapas gali tęstis iki metų. Paauglys sistemingai vartoja alkoholį, norėdamas pasijusti suaugusiu, savarankišku, o taip pat kopijuodamas savo draugų elgesį. Didinamas suvartojamo alkoholio kiekis ir vartojimo dažnumas.

3. Psichinė priklausomybė. Tai pradinė alkoholizmo stadija. Potraukis alkoholiui stiprėja, paauglys nekontroliuoja išgeriamo kiekio. Tolerancija alkoholiui išauga 3-4 kartus, todėl išgeriama vis daugiau.

4. Psichofizinė priklausomybė. Atsiranda abstinencijos sindromas, silpnėja savikontrolė. Atsiranda depresijos, astenija (liguista būsena, pasireiškianti greitu fiziniu ir psichiniu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu, dėmesio nepastovumu), nemiga. Gali išsivystyti alkoholinė psichozė, haliucinacijos.

5. Degradacija. Ūmėja chroniškas alkoholizmas. Sutrinka paauglio socialinė adaptacija, jis pradeda elgtis asocialiai. Pagrindinis skirtumas nuo suaugusiųjų alkoholizmo – paaugliams greičiau išsivysto silpnaprotystė.

Specialistai perspėja, kad sustoti paauglys gali tik pirmame alkoholizmo etape, kituose etapuose jau reikia specialistų pagalbos. Negydomo paauglių alkoholizmo pasekmės liūdnos – jaunas, dažnai nė pilnametystės nesulaukęs alkoholikas.

Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei keičiasi paauglio elgesys: jis pradeda ignoruoti anksčiau reikšmingą jam veiklą; pasidaro uždaras ir irzlus, o į pastabas reaguoja agresyviai; keičiasi jo artimiausio bendravimo aplinka; ir, žinoma, jei pareina vis dažniau apsvaigęs.

Būkime savo vaikams geru pavyzdžiu, tuomet aplinkos poveikis bus ne toks stiprus. Tuomet vaikas mato realų blaivybės pavyzdį ir supranta, kad jūsų žodžiai nesiskiria nuo darbų. Ir atminkime: lengviau užkirsti kelią, nei gydyti pasekmes. Saugokime savo vaikus.

(Informacija iš monografijos “Sobriologija“, vertė ruvi.lt)