Apie psichologines traumas

Kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko sunkių, stiprių išgyvenimų, kurie vadinami psichologinėmis traumomis. Jos apibūdinamos kaip sunki negatyvi patirtis, sukelianti gilius, ilgalaikius psichikos ir organizmo pažeidimus. Tokių traumų ypatumas – jos visada turi pasekmes.

Kaip žmogus išgyvena psichologines traumas – priklauso nuo jo charakterio, amžiaus, jautrumo. Vieni užsidaro, sunkiai bendrauja, pasidaro emociškai šalti, nepasitiki savimi, linksta į depresijas. Kiti pasidaro neurotiškai judrūs, išsiblaškę, paviršutiniški, neramūs.

Dažnas net nesuvokia, kad pasikeitęs elgesys ar būsena yra išgyventos traumos pasekmė. Todėl svarbu suprasti, kad stiprūs pergyvenimai nepraeina lengvai ar greitai – juos reikia išgyventi (tam reikia laiko), o išgyvenus – suprasti ir paleisti, kitaip skausminga patirtis neleis normaliai gyventi.

Yra kelios dažniausiai pasitaikančios psichologinių traumų grupės:

Šeimyninė trauma. Ilgalaikės psichologinės prievartos, smurto šeimoje pasekmė. Pasitaiko, kad patiriantis smurtą žmogus pradeda smurtauti prieš silpnesnius: pvz., patirianti vyro smurtą moteris gali smurtauti prieš savo vaikus. Vaikams psichologinė trauma – tėvų skyrybos, tėvų ligos ar negatyvus tėvų elgesys (pvz., emocinis šaltumas, smurtas, girtavimas ir pan.)

Emocinė trauma. Ilgalaikio arba intensyvaus emocinio ryšio nutraukimo pasekmė (netektis, skyrybos, išvykimas).

Seksualinė trauma. Ypač sunki vaikystėje patirta seksualinė prievarta. Taip pat seksualinės prievartos tarp suaugusių žmonių pasekmė.

Fizinė trauma. Sunkių fizinių sužalojimų pasekmė: sunkių ligų, chirurginių operacijų, autoavarijų, nelaimingų atsitikimų, gamtinių katastrofų ir pan.

Patyčios ar kankinimai. Psichologinė trauma, atsiradusi dėl patyčių ar kankinimų.

Patirtos psichologinės traumos generuoja daugybę negatyvių minčių ir emocijų, trukdo harmoningam žmogaus tobulėjimui ir silpnina žmogaus psichologinį imunitetą. O nesuvoktos, neišgyventos ar ignoruojamos – vystosi į psichologinius kompleksus, kurie veikia žmogaus elgesį ir gyvenimą.

Kartais būtina specialisto pagalba, nes sunkesniais atvejais gali išsivystyti potrauminis stresinis sindromas (PTSS), kuris pasireiškia tokiais požymiais:

- pasikartojantys, įkyrūs prisiminimai apie įvykius, sukėlusius psichologinę traumą (mintys, vaizdai, pojūčiai, sapnai);
- stiprus psichologinis stresas (fiziologinės reakcijos) į išorinius dirgiklius, kurie primena kažkokį traumuojančio įvykio aspektą;
- vengimas stimulų, kurie susieti su psichologine trauma: pastangos išvengti minčių, kalbų ir pojūčių, taip pat veiksmų ar žmonių, kurie sukelia prisiminimus apie patirtą traumą;
- sumažėjęs interesas tam, kas buvo svarbu;
- susvetimėjimo su aplinkiniais jausmas;
- negebėjimas orientuotis į ilgalaikę gyvenimo perspektyvą;
- sumažėjęs emocionalumas.

Psichologines traumas sunkiau išgyvena tie žmonės, kurie patiria pakartotines traumas, o taip pat – labai jauni arba pagyvenę žmonės. Ypač neigiamai veikia izoliacija psichologinės traumos išgyvenimo metu.

Viskas priklauso nuo to, kaip sėkmingai, ir ar laiku buvo suteikta visokeriopa pagalba. Greičiau atsigauna žmonės, gebantys valdyti savo emocijas, pasitikintys savimi, pozityvūs bei turintys stiprų socialinį palaikymą (artimųjų, visuomenės).

Būtent artimųjų elgesys: dėmesingumas, išklausymas, supratimas, palaikymas – ypatingai svarbus išgyvenantiems psichologines traumas.